„Skiepijimasis – vienintelis būdas išeiti iš pandemijos. Lietuvoje šis procesas ES kontekste vyksta gerai. Bet imunitetą daugelis gyventojų įgis tik rudenį. Lietuvos ekonomika pandemijos metu nukentėjo mažiausiai ES. Tačiau humanitarinės pasekmės, susijusios su mirtimis, yra didesnės ES kontekste.
Vis tik prekių eksportas klesti, vartotojai turi pinigų ir nori juos išleisti. Negalėdami naudotis paslaugomis, jie perka daiktus“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, dėl Lietuvos valstybės skolos nereikia nerimauti.
„Centriniai bankai spausdino pinigus tokiais tempais, kurių dar nematėme. Tokį centrinių bankų elgesį sunku kritikuoti, nes tai padėjo išvengti gilesnės krizės. Vis tik įdomu, kaip toliau gyvens pasaulis, kai vakarų valstybės bus įsiskolinusios. Galime ateityje dėl to turėti problemų.
Akcijų rinkose išsipūtė ne vienas burbulas. Matydami elektromobilių ar kriptovaliutų pakilimą ir brangimą, regime, kad investuotojai ieško sričių, kurios, tikimasi, kad bus pelningos“, – aiškino N. Mačiulis.
Pasak jo, jau matomas ir kainų kilimas daugelyje sričių.
„Naftos kaina grįžo į buvusį lygį. Auga vario ir geležies kainos. Maisto kainos irgi auga, brangsta kviečiai, sojos pupelės. Kinijos pirkimų vadybininkų indeksas aiškiai signalizuoja apie augsiančias gamintojų kainas.
Infliaciją kels keletas veiksnių. Bus stabdoma globalizacija, noras gaminti svarbias prekes arčiau namų, o ne ten, kur yra pigiausia, pavyzdžiui, vaistai, įvairūs elektronikos komponentai. Jų gamyba iš Kinijos ir Pietryčių Azijos bus stengiamasi perkelti arčiau Europos. Šalutinis to efektas didesnės kainos ir didesnė infliacija.
Dar viena priežastis klimato kaina, ji yra būtina, bet sukuria pildomus kaštus“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, daug ekonomistų dar prieš kelis mėnesius nurašė infliacijos riziką. Tai lėmė, kad pastarąjį ketvirtį amžiaus jos, išsivysčiusiose šalyse nebuvo. Infliacija neviršijo 2 proc.
„Tačiau infliacija šalims, turinčioms daug skolų, yra išsigelbėjimas. Skolos našta mažėja augant kainoms, net ir neaugant ekonomikai mokestinės pajamos surenkamus per didesnius mokesčius.
Centriniai bankai nori infliacijos ir sako, kad neužteks, jeigu ji pakils iki 2,5 proc., nes ilgą laiką ji buvo žema. Tad leis infliacijai kilti virš 3 proc. ir ten jai pabūti. Tai aiškus signalas, kad niekas infliacijos nestabdys per artimiausius 2 metus. Palūkanų normų šuolis šiais metais yra mažai tikėtinas, bet susikaups didesnės infliacijos lūkesčiai“, – prognozavo N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje infliacija bus didesnė negu euro zonos vidurkis ir kitais metais viršys 3 proc.
„Kalbant apie nekilnojamą turtą, sunku įžvelgti ženklų apie susiformavusį burbulą, nes būstas brango, tačiau ne tiek, kad viršytų ir didėjančias gyventojų pajamas.
„Įperkamumas išlieka pakilęs iki istorinių aukštumų. Tačiau ta taisyklė, kuri galioja visuomet, turi išlikti ir dabar. Prisiimdami finansinius įsipareigojimus 15 ar 25 metams žmonės negali nedaryti prielaidos, kad palūkanų normos bus tokio lygio, kuris yra ir dabar. Kiekvienam sveika pasiskaičiuoti, kaip atrodytų finansiniai įsipareigojimai, jeigu palūkanų normos padidėtų 2 procentiniais punktais.
Nors dabar žiūrint į sandorius, tokia tikimybė atrodo žema, tačiau jeigu pavyks centriniams bankams su vyriausybėmis išleisti infliacijos džiną iš butelio, tai vienaip ar kitaip ją reikės stabdyti ir tai bus daroma per palūkanas“, – aiškino ekonomistas.
Anot jo, NT yra klasinis apsidraudimas nuo infliacijos.
„O vienas iš blogiausių apsidraudimo būdų yra kriptovaliutos. Vis tik investicijas reikėtų paskirstyti skirtingose srityse. Pavyzdžiui, vertės akcijas, kurios moka stabilius dividendus“, – teigė N. Mačiulis.
