Lietuvos pašto vadovė Asta Sungailienė sako, jog siekiant skaidrumo, turtas bus parduodamas aukcionuose.
„Mes esame finišo tiesiojoje, kad pasiruoštume procesui ir manau, kad nebus delsiama“, – interviu BNS sakė A. Sungailienė.
– Ar jūs turite strategiją, ką daryti su Lietuvos pašto turtu, iš kurio įdomiausi, aišku, yra centriniai pašto pastatai trijuose miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje? Rinka jų jau senokai laukia.
– Pradėsiu nuo Kauno – šiuo metu Kauno centrinio pašto pastatą Kultūros paveldo departamentas siekia įtraukti į specifinių ypatingos paveldosaugos objektų sąrašą, išreikštas aiškus interesas – valstybė nori išlaikyti šį pastatą savo žinioje, jį perimdama atlygintinai iš Lietuvos pašto į vieną ar kitą formatą – neaišku kokį, dar nėra galutinių sprendimų. Mes jau esame departamento informuoti, kad jie vykdo tą procesą.
– Ar tai reiškia, kad jūs gausite už tą pastatą kompensaciją rinkos verte?
– Kol nėra galutinių sprendimų, būtų anksti teigti, bet įstatymai numato, kad bet kokį turtą perimant į valstybės nuosavybę, numatytas vienoks ar kitoks kompensavimas turto savininkui. Taip turėtų būti.
Dėl kitų mūsų nekilnojamojo turto objektų – didieji pastatai Vilniuje ir Klaipėdoje dėl savo dydžio, matyt, yra įdomesni, jie irgi yra paveldosaugos objektai. Tačiau mes turime daug turto ir ne visą jį naudojame. Tas turtas, kurio mes nenaudojame ar naudojame mažai, jis yra parduodamų sąrašuose, ir su valdyba nuosekliai einame tuo keliu. Turtas, kuris mūsų veiklai nereikalingas, tikrai bus parduodamas. Kadangi mes siekiame maksimalaus skaidrumo, mums buvo labai svarbu susiderinti naujas tvarkas, pagal kurias pardavinėsime turtą – aukcionas vertinamas kaip pats skaidriausias. Mes esame finišo tiesiojoje, kad pasiruoštume procesui ir manau, kad nebus delsiama.
– Vadinasi, Vilniaus ir Klaipėdos paštai bus parduodami?
– Mūsų pozicija čia nė kiek nepasikeitusi. Kai bus galutiniai sprendimai – čia bus ir akcininko sprendimas, juos pardavinėsime.
– Kiek jūs turite nenaudojamų ar mažai naudojamų pastatų?
– Vienetais nepasakysiu, bet šiandien mes turime daugiau nei 40 proc. plotų, kurie naudojami pašto veiklai. Likusi dalis nenaudojama. Tai nereiškia, kad ji tuščia, kažkiek nuomojame, bet ji reikalauja investicijų, kurioms mes resursų neturime. Tai tokius, kurie labiausiai reikalauja investicijų, ir inicijuosime jų pardavimą.
– Kiek kainuoja išlaikyti jūsų veikloje nenaudojamus ar nereikalingus pastatus?
– Kur tik yra galimybė, kurių pastatų nenaudojame, sumažinome iki minimumo sąnaudas, bet išskirti kaštus pagal objektus, to neturime.
– Tas palikimas, kaip sakė ministras Rokas Masiulis, yra didelė našta paštui, nes konkurentai to palikimo neturi ir gali dirbti efektyviau, pigiau, konkuruoti su Lietuvos paštu.
– Pasakyčiau taip – čia yra kur kas platesnė tema, nes turto turėjimas nėra vien tik komunalinės sąnaudos, tai yra pastovios palaikomosios investicijos, ir jeigu jas darai nuosekliai, tai nėra daug, nes tai būna einamieji darbai. Jeigu gi turtas, o didžioji dalis Lietuvos pašto valdomo turto, yra apleistas, tada tu susiduri su nemalonia situacija – objektą norint atgaivinti, reikia labai didelių investicijų. Visam tam ūkiui pakelti bent į minimalų lygį be 30 mln. eurų nelabai ką ir padarysi. Tai didelės sumos. Ar tai ta veikla, kuria turėtų užsiimti paslaugų bendrovė? Mes esame aiškiai apsibrėžę, kad paštas yra pirmiausia paslaugos, kurių reikia žmonėms ir verslui.
Mūsų klientai nenori, kad tai būtų specifinis pastatas, o nori, kad jis būtų patogus, tiek invalidui, tiek mamai su vežimėliui, vyresnio amžiaus žmogui, nes jam kai kuriose vietose sugriuvę laipteliai yra didelė kliūtis. Todėl mes manome, kad reikia ne išlaikyti istorinį turtą, bet užtikrinti, kad klientas būtų aptarnaujamas pritaikytose patalpose. Tas pats galioja ir darbuotojų sąlygoms. Todėl mes turime ieškoti labai racionalių sprendimų, kad turėtume puikias patalpas klientams ir darbuotojams.
– Lietuvos paštas stato naują siuntų terminalą Vilniuje, tos investicijos turės atsipirkti.
– Šiandien mūsų pagrindinis ir svarbiausias logistikos centras yra Vilniuje, didžiausias srautas yra oro uostas, bet dabartinis terminalas nepatenkina mūsų poreikių, todėl labai svarbu tinkamai įgyvendinti šitą projektą, nes jo pagrindinis tikslas yra ne pats logistikos centras, bet automatizuota linija. Kadangi ji yra specifinė ir jos apimtys didelės, tai reikalauja ir didelių patalpų – dabartinėse patalpose nėra galimybių turėti tokius dalykus. Vilnius su oro uostu yra pats svarbiausias – 50 proc. viso siuntų srauto lieka Vilniuje.
Naują logistikos centrą Vilniuje siekiamybė turėti 2020 metų pabaigoje, iki Kalėdų.
Kaune, besiplečiant mūsų veiklai, taip pat yra poreikis, kvestionuoti, jo reikia ar nereikia, net tokio klausimo nėra, tai yra Lietuvos centras ir kalbant apie srautus visoje Lietuvoje, tai bene plačiausiai visų logistikos kompanijų naudojama dislokacija. Visos siuntos ir visa tai, kas Lietuvoje surenkama, eina per Kauną.
– Kokias perspektyvas Lietuvos paštas mato siuntų rinkoje, kur itin didelė konkurencija ir kuriai, pasak R.Masiulio, įmonė nebuvo pasiruošusi, prieš 6 metus liberalizavus pašto rinką.
– Mes matome daug optimizmo šioje rinkoje ir pagrindinė priežastis slypi tame, kad keičiasi žmonių apsipirkimo įpročiai, bent jau pasaulinė tendencija, visų siuntėjų lūkestis yra tas, kad kol kas nesimato tempo lėtėjimo, nes rinka dar nėra tiek įsisotinusi, kad tas tempas pradėtų mažėti. Rinka turi tendenciją augti, prognozės yra labai pozityvios. Mes ėmėmės daug veiksmų, kad stiprintume pozicijas mums svarbiuose segmentuose.
Pirmasis būtų siuntų daiktų rinka – tai būtų ir savitarnos dalis, kai jau nebebūtina eiti į skyrių, o gali susitvarkyti internetu savo siuntą ir ją tik palikti specialiose vietose. Antroji dalis yra labai populiarėjantys paštomatai, kur mes tęsiame savo investicijas, šiemet planuojame dar daugiau investuoti į tinklo plėtrą nei pernai, nes tai labai aukštai klientų vertinamas pasirinkimo būdas.
Ir trečioji dalis išlieka labai stipri – pašto skyriai, nes mes esame istoriškai labai priimtini klientams. Mes vis dėlto turime plačiausią tinklą Lietuvoje, mūsų pasiekiamumas yra unikalus. Kai kur atidarėme naujus skyrius, kai kur uždarėme. Tai vyksta visada, nes žmonės migruoja ir mes privalome reaguoti, pavyzdžiui, prie Klaipėdos susiformavo naujas kvartalas ir mes atidarėme skyrių, nes ten yra srautai. Skyrių saldo – daugiau galbūt uždaryta nei atidaryta.
– Dėkoju už pokalbį.
Lietuvos paštas nori parduoti ir beveik 100 pastatų visoje Lietuvoje. Kauno centrinio pašto ir dar septyniems pastatams Vilniuje, Klaipėdoje, Biržuose, Šiauliuose ir Tauragėje taikomi paveldosaugos reikalavimai.
Lietuvos pašto turtą vertino bendrovė „Apus turtas“ – ji vertino iki 98 objektų.
Sausį Kauno centrinio pašto pastate įvykus vandentiekio avarijai ir vandeniui užliejus dalį patalpų, rūmai balandį paskelbti valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Šis statusas ateityje leis pastatui suteikti kultūros paminklo statusą – tai reiškia, kad jis išliks atviras visuomenei. Kauno modernizmo statiniui yra suteiktas Europos paveldo ženklas.
14,2 tūkst. kv. metrų ploto Lietuvos pašto logistikos centrą šalia Vilniaus oro uosto už 10,2 mln. eurų stato konkursą laimėjusi Vilniaus statybų bendrovė „Conresta“. Bendros investicijos į projektą sieks 24 mln. eurų.
