rokas masiulis

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad iki 2030 metų į tinklų infrastruktūrą bendrovė ketina investuoti daugiau nei 2 mlrd. eurų, o iki 2050-ųjų – daugiau nei 8 mlrd. eurų.  Jo teigimu, daugiausia investicijų bus skirta naujų linijų statybai, ypač šiaurės ir vakarų Lietuvos regionuose, taip pat planuojama stiprinti jungtis su Latvija.  „Mes esame numatę savo planuose investuoti virš 8 mlrd.

Rusiška elektros sistema BRELL skaldo Baltijos šalių vienybę. Sutarus, kad reikia sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, dabar nesutariama, kada tą padaryti, dėl to tarp lietuvių ir estų prasidėjo pykčiai. Ant plauko pakibo ir Lietuvos planas kuo greičiau atsijungti nuo rusiškos sistemos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Nepaisant stringančių derybų su Latvija ir Estija dėl ankstesnio pasitraukimo iš Rusijos kontroliuojamos energetikos sistemos ir spartesnio susijungimo su kontinentine Europa, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienašališko Lietuvos pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybė kitų metų vasarį nėra atmetama. „Lietuva, kaip ir Latvija ir Estija, turi teisę tos sutarties (vadinamosios BRELL sutarties – BNS) nepratęsti, jeigu nenori.

Lietuvai siekiant nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos BRELL atsijungti jau kitąmet, tačiau Estijai žadant savo elektros tinklų pertvarką užbaigti tik 2025-ųjų pradžioje, Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad vienai Lietuvai 2024-aisiais atsijungti nuo BRELL nepavyks.  „Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi.

Lietuvai šiemet balandį planuojant atlikti pirmąjį šalies istorijoje elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, jog Latvijos ir Estijos operatoriai galutinai pranešė nedalyvausiantys bandyme.  „Kaimynai galiausia nesutiko – gavome jau aiškius raštus iš jų, kad jie nedalyvaus bandyme. Aišku, viltis miršta paskutinė, gal dar persigalvos, bet manau, kad ne“, – portalui vz.lt sakė R. Masiulis.

Energetikos rinkos reguliuotojui siūlant komercinių saulės parkų vystytojams proporcingai riboti elektros gamybą, o ne galią, „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad baterijas įsirengusioms saulės jėgainėms būtų taikomi mažesni gamybos ribojimai.

Austrai įspėja visą Europą – tikėtina, kad rusai bandys sutrikdyti elektros tiekimą. Austrijos gynybos ministrė sakė, kad klausimas vienas – kaip greitai tai nutiks? Energetikos ministras Dainius Kreivys ramino gyventojus – esą lietuviams nerimauti nėra ko. Pasak Kreivio, esame pasiruošę, sustiprinome apsaugą ir nuo kibernetinių, ir nuo fizinių grėsmių. Vis tik buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas pirštu baksnoja į mūsų priklausomybę nuo elektros importo, o tai nėra labai gerai.

Dėl silpno vėjo ir elektrinių remontų Suomijoje ir Estijoje vėl brangsta elektra. O stiprėjant šalčiams energetikos ministras Dainius Kreivys perspėja, kad netrukus ji gali dar labiau pabrangti. Jis pripažįsta, kad su Švedija sunkiai sekasi derėtis dėl viršpelnių grąžinimo Lietuvai už vartotojų nupirktą brangią elektrą. Na, o „Ignitis“ vadovams jau Seime tenka aiškintis dėl vienašališkai keičiamų sutarčių su klientais ir tarifų didinimo.

Saulės parkų vystytojus įpareigojus įrengti bent 20 proc. jų galios atitinkančias baterijas, būtų galima statyti daugiau saulės elektrinių nei dabar numatyta jų bendra galia, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.

Valdantiesiems teigiant, jog pastarąjį dešimtmetį šalies vyriausybės nieko nepadarė, kad Lietuva turėtų pakankamų savų elektros gamybos pajėgumų, buvęs energetikos ministras Rokas Masiulis sako, kad jam dirbant šiame poste visas dėmesys buvo skirtas elektros jungčių su Švedija ir Lenkija statybai.  „Lietuva koncentravosi į elektros linijų statybą su Švedija ir su Lenkija, kai buvo uždaryta atominė elektrinė.

Rugpjūtį rinkoje iki rekordinių aukštumų pakilusios elektros kainos artimiausiu metu neturėtų pasikartoti, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Pasak jo, taip teigti leidžia faktai, jog įjungtos Rygos šiluminės elektrinės, artėjant šaltajam sezonui auga elektros gamyba ir vartojimas.  „Dabar įsijungė latvių generatoriai, jie gamina (elektrą – BNS). Anksčiau jie elektros negamino, artėjant šaltajam sezonui garantuotai pradės daugiau gaminti.

Lietuviams už elektrą mokant vis didesnes sumas, o verslams kainoms kylant net į absurdišką lygį, 130 milijonų eurų papildomų pajamų įkrito į tinklus valdančios valstybinės įmonės „Litgrid“ kišenę. Iš elektros krizės papildomai pelnosi ir Švedijos bei Lenkijos elektros tinklų bendrovės. Beveik 500 km ilgio elektros kabelis, sujungęs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas, pradėjo veikti prieš septynerius metus.

Lietuva būtų pasiruošusi staigiam atjungimui nuo bendros su Rusija ir Baltarusija energetikos sistemos (BRELL), jeigu Rusija imtųsi tokio žingsnio, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.  „Jeigu Rusija mus atjungtų (nuo BRELL sistemos – BNS), kad ir šiandien, mes būtume tam pasiruošę“, – žurnalistams trečiadienį sakė R. Masiulis.  Pasak jo, tokiu atveju Lietuvai nereikėtų riboti elektros vartojimo, o elektros kainos, tikėtina, išliktų panašios.

Lietuvos elektros sistema veikti sinchroniškai su Vakarų Europa būtų pasiruošusi 2024 metų pirmoje pusėje, sako „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Tačiau, pasak jo, dar reikia įtinkinti Latviją ir Estiją, kad jos paspartintų savo projektus.

Lietuvai aktyviai plėtojant atsinaujinančių energijos išteklių projektus šalyje apie 2030-uosius gali būti nedidelis elektros energijos perteklius, sako elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Todėl, pasak jo, iki tol reikėtų įgyvendinti projektus, kaip panaudoti perteklinę elektrą.  „Mano spėjimas būtų, kad toks lengvas, švelnus (elektros – BNS) energijos perteklius Lietuvoje nusimato apie 2030-uosius metus.

Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ per artimiausią dešimtmetį planuoja itin dideles investicijas, todėl rangovai turėtų tam ruoštis, sako bendrovės vadovas. Pasak Roko Masiulio, investicijų daugės tiek dėl sinchronizacijos, tiek dėl kitų projektų.  „Investicijų tikrai daugėja ir dėl pačios sinchronizacijos, ir dėl kitų projektų, kuriuos mes darome tinkle. Ir mes dabar numatome, kad maždaug sekančius dešimt metų bus tas didžiųjų investicijų laikotarpis.

Lietuvai sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, baigtas jungties su Lenkija „LitPol Link“ plėtros projektas.  Tai yra reikšmingiausias iš keturių iki šiol įgyvendintų sinchronizavimo projektų. Atnaujinta prie Alytaus esanti jungtis nuo šiol prireikus galės veikti sinchroniniu režimu su Europos tinklais, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „Artėjame prie tikslo sinchronizaciją įgyvendinti 2025 metais.

Bendrovei „Litgrid“ 2022 metų rugsėjį ruošiantis atlikti Lietuvos elektros perdavimo sistemos izoliuoto darbo bandymą, bendrovė ieško, kas atliks tam skirtą studiją.  Sinchronizuojant tinklus su žemynine Europa norima išbandyti, ar prireikus sistema galėtų veikti savarankiškai.

Praėjo jau daugiau nei pusmetis, kai Sauliaus Skvernelio vadovaujamos XVII-osios Vyriausybės nariai užleido vietą Ingridos Šimonytės ministrų kabinetui. Per tiek laiko buvę ministrai ne tik spėjo pailsėti, bet ir rasti naujos veiklos. Vieni jų nuo politinio lauko nenutolo, kiti save išbandė naujuose amplua, o kai kas dėl karjeros net kovoja teismuose. S. Skvernelio vadovaujamas ministrų kabinetas darbą pradėjo 2016-ųjų gruodį. Keturiolikos ministerijų vadovais spėjo pabūti 24 ministrai.

Balandžio pabaigoje planuojamas Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ atjungimas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Jungtis balandžio 26–29 dienomis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnat“ prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo pirmadienio 7 val. iki ketvirtadienio 17 val. Lietuvos laiku, teigiama „Litgrid“ pranešime.

Lietuvai ir Lenkijai tiesiant naują jūrinę elektros jungtį „Harmony Link“, Švedija suteikė leidimą dugno tyrimams savo išskirtinėje ekonominėje zonoje.  Leidimas, kurio paprašyta pernai pavasarį, Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatorėms „Litgrid“ ir PSE suteiktas praėjusį penktadienį, pranešė Lietuvos bendrovė.   „Litgrid“ generalinis direktorius.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis paskirtas strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generaliniu direktoriumi, antradienį pranešė „Litgrid“.  Pareigas jis pradės eiti nuo vasario 22 dienos, kai jis atsistatydins iš Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) valdybos. Pareiškimą įmonei jis pateikė praėjusį penktadienį, o jo įgaliojimai baigsis vasario 19 dieną.

Buvęs susisiekimo ir energetikos ministras Rokas Masiulis turėtų būti paskirtas strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generaliniu direktoriumi. „Įvertinusi kompetenciją ir patirtį įmonės valdyba geriausiu kandidatu į vadovo poziciją pripažino Roką Masiulį“, – pranešė „Litgrid“.  Pasak pranešimo, atrankoje dalyvavo 15 kandidatų, o pokalbiai vyko su 11 pretendentų.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis laimėjo atranką į strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus postą. Tai BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Su pačiu R. Masiuliu BNS pastaruoju metu nepavyksta susisiekti.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis pretenduoja į strateginius valstybės projektus įgyvendinančios elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus postą. Tai BNS patvirtino keli nesusiję šaltiniai.  Su R. Masiuliu BNS pastaruoju metu nepavyksta susisiekti.  Pernai vasarą susisiekimo ministro posto netekęs R. Masiulis 2019-ųjų rudenį nesėkmingai dalyvavo „Klaipėdos naftos“ vadovo konkurse – šiai įmonei jis vadovavo iki 2014 metų rudens.

Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė kol kas nesiima nei patvirtinti, nei paneigti viešojoje erdvėje sklandančių kandidatų į ministrus pavardžių. Tuo metu prezidentūra taip pat teigia dar nežinanti, kandidatų į ministerijų vadovus. Pastarosiomis dienomis visuomenė ir žiniasklaida ėmė garsiai svarstyti, kokie asmenys galėtų pretenduoti į naujosios Vyriausybės ministrus. Vienas minimų kandidatų – buvęs ministras Rokas Masiulis, kuriam esą siūloma Sveikatos apsaugos ministerija.

Energetikos sektorius pastarąjį dešimtmetį buvo asmeniškai valdomas Prezidentės D. Grybauskaitės ir čia tik ji priminėdavo sprendimus, todėl natūralu kad jai tenka ne tik visa garbė bet ir atsakomybė. Premjerai ir ministrai buvo tik uolūs jos valios vykdytojai. Kas bandė netikėti tuo, kuo tikėjo D. Grybauskaitė, buvo negailestingai persekiojami.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – Seimo senbuviai. Per ne vienerius partijos ir jos ilgamečių narių darbo metus Seime ar Vyriausybėje paskui partiją nusidriekė visa virtinė skandalų. Tarp jų – galima Rusijos įtaka partijai, Georgijaus juostelės partijos lyderio atlape, skandalingi kai kurių partijos deleguotų ministrų sprendimai, kritika protestams Ukrainoje ir Baltarusijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis tikina, kad pavėlintas rizikos grupės amžius neatims vyresniems nei 60 metų asmenims pažadėtų išmokų. Vyriausybės vadovas ramina, kad Lietuva skolinasi itin palankiomis sąlygomis ir tai neturėtų tapti našta ateities kartoms. Taip pat S. Skvernelis atkreipia tų tautiečių dėmesį, kurie nusprendė vasarą pailsėti svetur. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pokalbis su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Ramūnas Karbauskis naujausiame savo įraše apie Roko Masiulio ryšius klausia, kodėl mokesčių mokėtojai turi atlyginti „neliečiamųjų“ padarytus nuostolius Lietuvai.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karabauskis teigia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsakymas dėl buvusio ministro Roko Masiulio ir jo komandos ryšių jo nenustebino. R. Karbauskis tvirtina, kad tai, ką atsisakė tirti STT, Seimo nariai ištirs patys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis kelia klausimą, kodėl 2011–2012 metais audituoti „Klaipėdos naftą“ parinktas „niekam nežinomas žmogus“ per kiek daugiau nei metus sugebėjo užsidirbti 13 mln. litų (3,76 mln.

Buvęs energetikos ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis sureagavo į Ramūno Karbauskio viešai išplatintą informaciją apie kartu su eksministru dirbusius asmenis, jų ryšius ir įtaką veikiant įvairiuose valstybinės reikšmės projektuose.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, vertindamas Ramūno Karbauskio paviešintą jo buvusių darbuotojų sąrašą, svarsto, kad taip politikas pasielgė bandydamas užkirsti kelią R. Masiuliui grįžti į politiką ir pasirūpinti, kad „šiltas vieteles“ ministerijose gautų būtent R. Karbauskio komandos draugai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketvirtadienį paviešino sąrašą su pavardėmis asmenų, kuriuos buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis įdarbino susisiekimo sektoriuje.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ketvirtadienį paviešino sąrašą su pavardėmis asmenų, kuriuos buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis įdarbino susisiekimo sektoriuje. Valstiečių lyderis R. Karbauskis kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, kad ši įvertintų, ar buvęs energetikos, o vėliau – ir susisiekimo, ministras R. Masiulis bei su juo susiję asmenys nekūrė įsidarbinimo aukštose pareigose valstybinėse įmonėse schemų.

Nesantaika, kilusi tarp buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio ir dabartinio valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio, ir toliau gilėja. Būtent valstiečių lyderis žadėjo, kad netrukus įrodys, jog tuo metu, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo R. Masiulis, jis įdarbino savo aplinkos žmonių. Visgi, R. Masiulis socialinėje erdvėje pasidalijo mintimis, kad tai esą kerštas. Politikas savo įraše teigia: „Jau pusmetį nesu ministras, o p. Karbauskio keršto būgnai toliau dunda.

Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Registrų centre, antradienį skelbia „Lietuvos rytas“. Daugiau nei prieš metus teisėsauga tyrimą pradėjo aiškindamasi galimą  piktnaudžiavimą sudarant išskirtines sąlygas privačioms bendrovėms gauti registrų duomenis. Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) tuomet kreipėsi Registrų centrui vadovauti pradėjęs buvęs STT direktorius Saulius Urbanavičius.

Ne kartą susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių trauktis raginęs prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad ministras įdarbino mažiausiai 20 savo aplinkos žmonių.

Susisiekimo ministras J. Narkevičius neigia prisidėjęs prie lėšų skyrimo asfaltuoti gatvę, kurioje gyvena jo partijos bičiulis Zbignevas Jedinskis. „Taigi lėšos buvo skirtos ne spalio mėnesį, kaip minėta, o kovo mėnesį (iš tiesų, gegužę – BNS). Aš konkrečiai atsakau: skyrimas lėšų buvo kovo mėnesį, aš pradėjau dirbti nuo rugpjūčio“, – žurnalistams pirmadienį sakė J. Narkevičius. Pavasarį Susisiekimo ministerijai vadovavo Rokas Masiulis.

Seimui antradienį ketinant balsuoti dėl kitų metų biudžeto, Seimo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad biudžetas atitiks didžiosios visuomenės dalies lūkesčius. „Aš manau, kad tai bus biudžetas, kuris atitiks didžiosios dalies visuomenės poreikį, lūkesčius. Padaryta maksimaliai per tuos keturis metus, kad visų visuomenės grupių gyvenimas pagerėtų tose sąlygose, kokios yra šitoje valstybėje“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Karbauskis.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis LRT laidoje „Dienos tema“ prakalbo apie savo tolimesnius planus, taip pat išreiškė apmaudą dėl valstiečių elgesio. R. Masiulis, paklaustas, kokią perspektyvą mato savo politinėje karjeroje, šis teigė, kad šiuo metu koncentruojasi į verslo sritį. „Mano kelias suka į verslą – jau esu priėmęs vieną įsipareigojimą. Planuoju priimti ir kitų įsipareigojimų versle, todėl artimiausiu metu mane pamatyti politikoje bus mažiau šansų.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sureagavo į skandalų krečiamo dabartinio ministro Jaroslavo Narkevičiaus situaciją ir skandalingą asfaltuojamo kelio prie premjero Sauliaus Skvernelio namų istoriją. „Nors politinėje veikloje nedalyvauju, bet pastaruoju metu sulaukiu daug žiniasklaidos prašymų pakomentuoti situacija susisiekimo sektoriuje.

Švietimo įstaigų bendruomenei tebetęsiant kovą dėl didesnių atlyginimų ir didesnio Vyriausybės dėmesio švietimo finansavimui, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas parašė viešą laišką valdantiesiems, kuriuos vadina parazitais, nebeturinčiais valdžios.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis sako nenorįs dėti taško politinei karjerai, tačiau kol kas metus laiko joje nedalyvausiantis. „Dėl suprantamų priežasčių, aš dar metus politikoje nedalyvausiu, nes teko iš jos pasitraukti. Dabar vis tiek ieškau galimybių versle – valstybiniame ar privačiame. (...) Užbraukti brūkšnį ir padėti tašką politinei karjerai dar nenoriu, o kaip bus, pamatysim – ar grįšiu, ar negrįšiu“, – BNS šią savaitę sakė R. Masiulis.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis paskirtas didžiausios Lietuvoje centralizuoto šilumos tiekimo įmonės Vilniaus šilumos tinklai valdybos nariu.  Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė energetikos sektorių Vilniaus savivaldybėje kuruojantis konservatorius vicemeras Valdas Benkunskas.

Buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis galėtų vadovauti valstybės valdomai bendrovei „Klaipėdos nafta“, nesukeldamas interesų konflikto, pareiškė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).  Tokią išvadą ji padarė, ketvirtadienį išnagrinėjusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovės „valstietės“ Agnės Širinskienės prašymą ištirti, ar R. Masiuliui neturėtų būti taikomas „atvėsimo laikotarpis“. Anot VTEK, toks laikotarpis jam neturėtų būti taikomas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė žada prašyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti, ar galimas buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio paskyrimas valstybės valdomos bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovu nesukeltų interesų konflikto. Politikė BNS patvirtino, kad prašymą VTEK ji planuoja pateikti pirmadienį.

Prieš 14 metų pradėta kurti ir dešimtis milijonų eurų „suvalgiusi“ Elektroninės sveikatos sistema medikams tebekelia problemų. Gydytojai piktinasi, kad sistemoje norint išrašyti receptą ar užregistruoti pacientą tenka nueiti kryžiaus kelius. Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada sistemos tobulinimą.

Naujasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius teigia, kad jo veiklos prioritetas yra kaimo kelių asfaltavimas. Tarp kitų prioritetų jis įvardijo kelių sektoriaus skaidrumą ir mobiliojo 5G ryšio plėtrą. „Paminėčiau žvyrkelių programą. Mes jau analizavome ne su viena įmone ir siūlysime iš žvyrkelių programos prioritetą teikti kaimo kelių asfaltavimui“, – spaudos konferencijoje sakė J. Narkevičius. „Tie kaimai, kurie nesulaukia savo eilės, jiems bus suteiktas prioritetas.