Politiko teigimu, į Seimo tribūną būtų kviečiama ir kritikos dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) direktoriaus Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo susilaukusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Iš viso, akcentuoja L. Kasčiūnas, neeilinės sesijos metu būtų koncentruojamasi į tris klausimus.
„Apkaltos komisijos sudarymas, taip pat sutarėme aptarti švietimo situaciją susijusią su 10 balų plius ir tuo, į kokį chaosą yra stumiama mūsų švietimo sistema. Lygiai taip pat sutarėme dėl krašto apsaugos ministrės veiksmų nušalinant karinės žvalgybos vadovą nuo pareigų – kviesimės ją į Seimo posėdžių salę. Taip pat ir dėl kai kurių gynybinių klausimų“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
„Mes nutarėme koordinuoti savo veiksmus – trys opozicinės politinės jėgos. Dabar reikia 47 parašų. Tikimės, kad parašus pavyks surinkti“, – apibendrino politikas.
Seimo opozicijoje dirba L. Kasčiūno vadovaujami konservatoriai, Viktorijos Čmilytės-Nielsen pirmininkaujami liberalai bei Aurelijaus Verygos „valstiečiai“.
Kaip numato Seimo statutas, šaukti neeilinę sesiją gali pasiūlyti ne mažiau kaip trečdalis Seimo narių – 47 parlamentarai. Opozicijoje dirbantys konservatoriai, liberalai bei „valstiečiai“ iš viso Seime turi 51 mandatą.
ELTA primena, kad naujausias „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjeras G. Paluckas galutinai atlygino dar 2012 m. LAT vadinamoje žiurkių byloje priteistą žalą Vilniaus miesto savivaldybei vos prieš kelias savaites – paskutinius 4,9 tūkst. eurų politikas sumokėjo šių metų liepos 8 d. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų).
Vis tik, tyrime skelbiama, kad G. Paluckas buvo sutaręs su savivaldybe atsiskaityti dalimis – atlyginti žalą iki 2015 m. pabaigos. Tačiau sutarto grafiko politikas nesilaikė – į savivaldybės biudžetą 2014 m. gegužę pervedė 40 tūkst. litų (maždaug 11,5 tūkst. eurų), daugiau pavedimų nebuvo.
Premjero patarėjas Justinas Argustas tikino, jog pastaroji situacija susiklostė dėl aplaidžios žmogiškos klaidos. G. Paluckas savivaldybei sumokėjo ir priskaičiuotus delspinigius bei atsiprašė dėl susiklosčiusios situacijos.
Tuo metu pirmasis „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas atskleidė, jog premjero iš dalies valdoma įmonė „Garnis“ gavo 200 tūkst. eurų paskolą iš nacionalinio plėtros banko ILTE. Sutartis sudaryta politikui jau einant Vyriausybės vadovo pareigas.
Antroji žurnalistinio tyrimo dalis kelia klausimus dėl Vyriausybės vadovo iki 2018 m. valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ gautų ir negrąžintų šimtatūkstantinių paskolų iš su verslininku Darijumi Vilčinsku susijusios bendrovės „Uni Trading“.
Tyrime nurodoma, kad ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai trečiajame tyrime paviešino, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pigiai pardavė butą, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
Dėl „Garnio“ gautos paskolos panaudojimo aplinkybių ikiteisminį tyrimą pradėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba – kaip liudytojas buvo apklaustas ir G. Paluckas. Dėl antrojo tyrimo aplinkybių aiškinasi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
