Tačiau specialistų nuomonės išsiskiria – kol vieni skaičiuoja, kiek galima sutaupyti turint elektromobilį, kiti tokias išvadas vertina atsargiai.
Be to, pašnekovai primena, kad jau greitai automobilių pirkimas gerokai pasikeis dėl naujų reikalavimų, kurie bus pradėti taikyti transporto priemonių gamintojams.
Tad specialistai vardija, kas laukia vairuotojų ir kada galite sutaupyti daugiau.
Elektromobiliai turi pranašumą?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. skaičiuoja, kad pagal energijos sąnaudas ekonomiškiausias pasirinkimas – elektromobilis.
„Jam nuvažiuoti užtenka nuo 15 iki 20 kWh/100 km. Kai tuo metu automobiliui, turinčiam vidaus degimo variklį ir deginančiam, tarkime, 6–7 ltr. degalų 100 km, susidarytų nuo 200 iki 240 MJ/100 km arba nuo 57 iki 67 kWh/100 km“, – vertino katedros docentas.
S. Pukalskas taip pat sako, kad dyzeliniai automobiliai, palyginti su benzininiais, yra ekonomiškesni, nes dyzeliniai varikliai yra didesnio suslėgimo laipsnio nei benzininiai.
„Tuo metu hibridiniai automobiliai yra kažkur per vidurį tarp elektrinių ir automobilių su vidaus degimo varikliais.
Tačiau tiksliai juos apibrėžti sudėtinga dėl įvairių hibridinių technologijų gausos. Jie būna lygiagretaus, nuoseklaus arba mišraus jungimo, taip pat gali būti įvairaus dydžio nuo mikro iki pilno dydžio pavaros, o kur dar įkraunami, kurių baterijos talpa gali būti nuo labai nedidelės iki vos ne prilygstančių mažųjų elektromobilių baterijoms“, – kalbėjo docentas.
Tuo metu Lietuvos energetikos agentūra (LEA) skaičiuoja, kad antrąjį metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, mažiausios kelionės išlaidos degalams (norint įveikti 100 km atstumą) ir toliau išliko važiuojant elektromobiliu.
LEA duomenimis, vidutinė elektros energijos, naudojamos elektromobilio baterijai įkrauti, kaina 2024 metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjo nuo 0,274 Eur/kWh iki 0,277 Eur/kWh.
Antrąjį šių metų ketvirtį nuvažiuoti 100 km lengvuoju keleiviniu elektromobiliu (M1 kategorija), vidutiniškai kainavo 4,78 euro. Nuvažiuoti tą patį atstumą lengvuoju krovininiu elektromobiliu (N1 kategorija) vidutinės išlaidos siekė 7,68 euro. Pirmąjį metų ketvirtį buvo atitinkamai 4,73 ir 7,59 euro.
Energetikos agentūra taip pat skaičiuoja, kad lengvuoju keleiviniu automobiliu, kurio varikliui reikalingas 95 markės benzinas, vidutinės išlaidos degalams siekė 11,41 euro (š. m. pirmąjį ketvirtį buvo 10,91 euro, t. y. išlaidos padidėjo 4,6 procento), važiuojant lengvuoju krovininiu atitinkamai 11,56 euro (buvo – 11,05 euro). Benzino vidutinė kaina per antrąjį ketvirtį padidėjo nuo 1,47 Eur/l iki 1,53 Eur/l.
Antrąjį šių metų ketvirtį lyginant su šių metų pirmuoju ketvirčiu 5,7 proc. sumažėjo išlaidos dyzelinui: vidutinė dyzelino kaina per antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, sumažėjo nuo 1,57 Eur/l iki 1,48 Eur/l.
Važiuojant 100 km atstumą dyzeliniu varikliu varomu lengvuoju keleiviniu automobiliu, išlaidos degalams sudarė vidutiniškai 8,47 euro (pirmąjį metų ketvirtį buvo 8,98 euro), o važiuojant lengvuoju krovininiu automobiliu – 10,33 (pirmąjį metų ketvirtį buvo 10,95 euro).
Lietuviai bus priversti pirkti kitokius automobilius?
Iki šiol didžiausią dalį lengvųjų automobilių parko Lietuvoje sudaro dyzelinės transporto priemonės (65 proc. M1 kategorijos parko ir 96 proc. N1 kategorijos parko).
Tuo metu benzinu varomos transporto priemonės užėmė 23 proc. lengvųjų automobilių parko.
„Autobild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius, žurnalistas Vitoldas Milius naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad tokia transporto priemonių tendencija Lietuvoje stebinti neturėtų.
„Galime išskirti naujų automobilių pasaulį, o kitą – naudotų. Lietuva visgi yra naudotų automobilių kraštas.
Žmonės nori dyzelinių automobilių, perka juos ir vis dar registruoja jų daugiau“, – teigė pašnekovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad tokia situacija neabejotinai gali keistis ateityje.
Būtent Europoje buvo nustatytas reikalavimas, kad visi automobilių gamintojai nuo 2035 m. nustotų gaminti transporto priemones su vidaus degimo varikliais.
„Faktas tas, kad naujų automobilių pasaulyje dyzelinu varomų transporto priemonių beveik nebelieka, nebėra ką pirkti. Galbūt išskirtinių pasiūlymų dar galima rasti kalbant apie komercinį transportą, kai kuriuos visureigius, tačiau didelio pasirinkimo nelieka.
Taip yra todėl, kad naujų automobilių pardavėjai, nori atitikti visus reikalavimus dėl išmetamųjų dujų, todėl dabar didėja hibridinių automobilių pasiūla. Kitaip tariant, visa tai susiję su elektrifikacija“, – paaiškino V. Milius.
Vis tik V. Milius sako, kad jeigu palygintumėme, ar elektra varomas automobilis yra ekonomiškiausias pasirinkimas vairuotojams, pasak jo, tai vertinti reikėtų atsargiai.
„Viskas priklauso nuo to, koks tai elektromobilis, kiek kainuoja jį įsikrauti. Negana to, jei yra lyginami vidaus degimo varikliai su elektromobiliais ar hibridinėmis transporto priemonės, svarbu įvertinti ir tai, kokiu greičiu važiuojama, labai svarbios ir oro sąlygos.
Aš niekaip neįvardinčiau elektromobilio kaip ekonomiškiausio vertinant pagal skirtingus kriterijus. Visuomet galėsiu įrodyti, kad turėti elektromobilį kol kas neapsimoka“, – savo nuomonę išsakė pašnekovas.
Tuo metu Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys antrina, kad dyzelinės transporto priemonės iš tiesų Lietuvoje vis dar dominuoja.
Tačiau, pasak jo, automobilių pirkėjai ateityje, tikėtina, apie dyzelines transporto priemones galės tik pasvajoti.
„Lietuviai tiesiog bus priversti pirkti kitokias transporto priemones, nes Europoje dyzeliniai automobiliai kuo toliau, tuo labiau užima mažesnę dalį naujų transporto priemonių rinkoje. Vadinasi, tiesiog nebebus tų dyzelinių, iš kur gauti.
Be to, ir fizikos neapgausi – kadangi naudingumo koeficientas geresnis negu benzininės transporto priemonės, tai ir variklis mažiau degalų naudoja. O kuo mažiau sunaudoji degalų, tuo mažiau ir terši“, – svarstė pašnekovas.
S. Pukalskas kalba, kad jeigu būtų lyginami šiuolaikiniai automobiliai (atitinkantys Euro 6 standartą), tarša tarp benzininio ir dyzelinio iš tiesų beveik nesiskiria.
„Yra tik vienas niuansas – dyzelinio variklio teršalams nukenksminti reikia daugiau priemonių nei benzininio variklio.
Be to, kai kurias iš tų dyzelinių variklių sistemų garažų meistrai sugeba išdiegti ir jos nustoja funkcionuoti. Tada savaime suprantama, kad dyzelinis variklis pasidaro taršus“, – vertino pašnekovas.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį į automobilių patvarumą.
„Čia irgi laimi elektrinis, nes jame daug mažiau dalių, ypač tų, kurios sukasi, trinasi ir visaip kaip kontaktuoja aukštoje temperatūroje.
Elektromobilyje apskritai nevyksta jokio degimo ir temperatūros aukštesnės, kaip 100°C nesurasime. Vidaus degimo variklio degimo kameroje pasiekiama 2000–3000°C.
Savaime suprantama, kad tokios temperatūros kelia tam tikrų technologinių subtilybių, kurios neprideda patikimumo“, – apibendrino S. Pukalskas.
Dėmesį atkreipia į akcizų politiką
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė dr. Viktorija Tauraitė dėmesį atkreipia ir į šiuo metu Lietuvoje vykdomą akcizų politiką.
„Remiantis Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, skirtumas tarp dyzelino ir benzino kainų visą 2024 m. gruodžio mėnesį sudarė apie 0,04 euro už litrą, o 2025 m. sausio pradžioje dėl akcizų padidinimų padidėjo iki 0,12 euro už litrą.
Šiuo atveju matome, kad skirtumas yra linkęs didėti: benzino kaina tampa sąlyginai mažesnė nei dyzelino“, – kalbėjo pašnekovė.
Ir nors šiuo metu žemumas pasiekusios naftos kainos taip pat vairuotojus džiugina ir mažesnėmis kainomis už skirtingos rūšies degalus, situacija gali keistis ateityje.
„Atsižvelgiant į ateities perspektyvas, susijusias su akcizų politika, galima tikėtis, kad šis skirtumas galėtų ir didėti.
Taigi, vienareikšmiškai teigti, kad dyzelinės transporto priemonės yra ekonomiškesnės nei benzininės, negalėtume. Kita vertus, siekiant išsamiai pagrįsti šį teiginį, reikėtų sutelkti dėmesį ne į vieną rodiklį, parametrą“, – svarstė dr. V. Tauraitė.
Kauno technoligijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius dr. Vytautas Snieška taip pat dėmesį atkreipė ir į tai, kad dyzelinės transporto priemonės įprastai kainuoja 2 ar net 4 tūkst eurų daugiau nei benzininiai automobiliai.
„Dyzelinių variklių priežiūros išlaidos yra 10–20 proc. didesnės dėl sudėtingų komponentų (turbokompresorių, DPF, AdBlue sistemų) aptarnavimo“, – paaiškino dr. V. Snieška.
Ir nors, ekonomisto teigimu, dyzelinė transporto priemonė iš tiesų gali sudeginti mažiau degalų nei varoma benzinu, vairuotojai daugiau sumoka už eksploataciją, didesnė ir pradinė transporto priemonės įsigijimo kaina.
„Taigi gauname, kad dyzeline transporto priemone važinėti brangiau. Bet gali būti ir kitų, asmeninių motyvų dėl automobilio patvarumo, ilgaamžiškumo, ribojimų miestuose dėl CO2, kurie gali lemti sprendimus“, – vertino pašnekovas.
Automobilių pardavimai didėja
LEA duomenimis, Lietuvoje balandį daugėjo elektrinių automobilių – per mėnesį mūsų šalyje įregistruoti 1 335 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 609 – grynieji elektromobiliai (iš kurių 122 – TESLA) ir 726 – įkraunami hibridiniai automobiliai. Tai 21 proc. daugiau nei kovą, kai įregistruoti 1 102 lengvieji keleiviniai elektromobiliai.
Taip pat balandį įregistruota 13 krovininių lengvųjų elektromobilių – tai 9 proc. daugiau nei kovą, kai įregistruota 11 tokių transporto priemonių. Balandį vėl įregistruota daugiau įkraunamų hibridinių automobilių nei grynųjų elektromobilių. Per mėnesį 14 proc. išaugo naujų automobilių ir 13 proc. – naudotų automobilių registracija. Beveik pusė visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių buvo hibridiniai (HEV).
Prasidėjus šiltajam sezonui, automobilių pardavimai tradiciškai auga. Per šį balandį visų transporto priemonių pardavimai padidėjo 13,4 proc., palyginti su kovu, o lyginant su pernai balandžiu, didėjo 10 procentų. Truputį didesniu tempu augo elektromobilių pardavimai.
2025 m. gegužės 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 32 428 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 17 791 – grynasis elektromobilis ir 14 637 – įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 578 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 569 – grynasis elektromobilis ir 9 – iš išorės įkraunami hibridai.
Per keturis mėnesius nuo šių metų pradžios elektromobilių skaičius Lietuvoje padidėjo 4 154.
Elektromobilių užimama viso Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis per balandžio mėnesį padidėjo iki 1,81 proc. nuo 1,75 proc. kovą. Lengvųjų keleivinių automobilių parke gegužės 1-ąją hibridinių transporto priemonių (HEV, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus) buvo 5,4 proc., arba 96 941 toks automobilis, benzininių – 22,5 proc., arba 402 070, dyzelinių – 64,5 proc. viso šio parko, arba 1 152 335 automobiliai.
Per keturis mėnesius nuo šių metų pradžios mūsų šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke labiausiai padaugėjo hibridinių transporto priemonių – 8 902 automobiliais. Per dvylika mėnesių taip pat labiausiai augo šio tipo automobilių skaičius – padaugėjo 23 122 automobiliais.
Krovininių lengvųjų transporto priemonių parke gegužės 1-ąją elektrinių automobilių buvo iš viso 578, arba 0,71 proc., dyzelinės transporto priemonės sudarė 96 proc. šio tipo automobilių parko.
Balandžio mėnesį Lietuvoje naujų automobilių registracija sudarė 22 proc. nuo visų per kovą įregistruotų lengvųjų keleivinių transporto priemonių (kovą – 18 proc.).
Nauji elektriniai automobiliai kovą sudarė 12,1 proc. šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos (kovą – 12,3 proc.): iš jų 217 – grynieji elektromobiliai ir 270 – įkraunamų hibridų.
Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį balandį užėmė hibridiniai šios kategorijos automobiliai (HEV) – 49 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių. Per mėnesį šalyje įregistruota 2 012 naujų hibridinių (HEV) automobilių (kovą – 1 975). Naujų benzinu varomų automobilių rinkos dalis per mėnesį išaugo iki 19,9 proc. (kovą buvo 15,1 proc.), naujų dyzelinių automobilių rinkos dalis padidėjo iki 17 procentų (kovą buvo 15,3 proc.).
Nauji elektriniai automobiliai sudarė 2,1 proc. visų per balandį įregistruotų krovininių lengvųjų elektromobilių.
Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje balandį įregistruoti 848 elektromobiliai, tai sudarė 5,8 proc. (kovą buvo 5,2 proc.) šios rinkos.
Naudoti hibridiniai (HEV) automobiliai užėmė 8 proc. rinkos, jų įregistruota 1 122. Dyzelinės transporto priemonės sudarė 60 proc. visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių – jų įregistruota 8 783, benzinu varomos – 22 proc., įregistruoti 4 062 naudoti benzininiai lengvieji automobiliai.
Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje balandį įregistruotos 6 elektrinės transporto priemonės, jos užėmė 0,9 proc. (kovą – 0,7 proc.) šios rinkos, dyzelinės transporto priemonės – 90 proc., buvo įregistruoti iš viso 654 dyzeliniai naudoti lengvieji krovininiai automobiliai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Mano golfukas valgo 5 ltr dyzelino. Eksploatacija pigi, kai reikia jam kabinu priekabą. Važiuoju su juo po Lenkiją, Europą. Nuvažiuoju per dieną ir 1000 km.
Tegu tie ekspertai dalbojibai man įrodo, jog tas elektromobilis gali pakeisti mano golfuką. Dykai man duotų tą šlamštą aš jo neimčiau. Važiuoju ir važiuosiu su dyzeliniu auto
