Visgi, pasak jos, komerciniai bankai jau dabar galėtų klientams teikti daugiau informacijos apie palūkanas ir formuoti tokio tipo pasiūlymus.
„Šie pakeitimai reikalaus teisės aktų ir įstatymų pakeitimų, tad diskusijos turės persikelti į Seimą. Bus aptarta ir tam tikros techninės detalės, kurios turės palengvinti įgyvendinimą. Tad iš tikrųjų kalbama apie kelis mėnesius. Bet niekas netrukdo komerciniams bankams ir dabar formuoti pasiūlymus, teikti daugiau informacijos apie palūkanas“, – antradienį žurnalistams aiškino Julita Varanauskienė.
Taip pat LB pirmininko pavaduotoja paminėjo, kad tokia sistema nebūtų raginimas vartotojams rinktis ar pereiti prie fiksuotų palūkanų, bet bandymas sukurti jų rinką, kuri Lietuvoje beveik neegzistuoja. Tuo pat metu, pasak jos, kadangi dažniausiai paskolos imamos gyvenimui, vartotojas turi turėti teisę pasirinkti.
„Šiuo metų būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis yra išduodama vos keli procentai. Tai yra tikrai nedaug. Nėra rodiklio, koks santykis yra teisingas, nes tikriausiai priklauso nuo vartotojų. Bet jeigu lygintume su šalimis, kur būsto paskolų rinkos yra brandžios, veikiančios daug metų ir kur žmonės jau grąžinę paskolas. Tai vis tiek didesnė dalis renkasi fiksuotas palūkanas“, – aiškino ji.
„Paskolą žmogus ima tikriausiai vieną kartą gyvenime. Tiesiog manome, kad teisinga sukurti daugiau pasirinkimo galimybių“, – paminėjo ji.
J. Varanauskienė mano, kad nors tokios idėjos buvo aptartos dar tik pradedant kilti palūkanų normoms, šis siūlymas nėra pavėluotas, kadangi nėra netinkamo laiko formuoti fiksuotų palūkanų rinką.
„Jei reguliatorius nereguliavo šios srities anksčiau, tai nėra priežastis to nedaryti dabar. Mes taip pat puikiai suprantame, kad šie pasiūlymai prisidės prie vartotojų informavimo, edukavimo ir užtruks laiko, kol žmonės supras. (...) Manome, kad norint pradėti formuoti tokią rinką, netinkamo laiko nėra“, – teigė ji.
LB siūlo įpareigoti būsto paskolos kredito davėją vartotojui pasiūlyti bent dvi alternatyvas – su kintamąja palūkanų norma bei su bent 5 m. fiksuotąja palūkanų norma pagrįsta kaina arba kitokiu apsidraudimu nuo svyravimų. Pasiūlymai būtų pateikiami atlikus vartotojo kreditingumo vertinimą, pateikiant standartinę informaciją ir paaiškinant jos turinį.
Taip pat siūloma nustatyti rekomendaciją, kad esamos kredito sutarties keitimo mokestis, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties sudarymo pas tą patį kredito davėją mokestis.
Be to siūlo įpareigoti kredito davėjus reguliariai informuoti esamus klientus apie rinkoje vyraujančias būsto paskolų palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.
LB duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 95 proc. visų būsto paskolų mažų palūkanų aplinkoje buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Dėl to tokie paskolų turėtojai labai greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja. Tuo tarpu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgesniam nei metų terminui.
Lietuvoje bankai lig šiol nebuvo linkę aktyviai siūlyti paskolas fiksuotomis palūkanomis, o itin riboto kiekio paskolų, suteiktų fiksuotomis palūkanomis, kaina Lietuvoje yra viena didžiausių euro zonoje.
Taip pat, pasak LB, Lietuvoje nėra paplitęs ir būsto paskolų refinansavimas, nors gali būti naudingas vartotojams. Tai ypač aktualu tiems, kurie sutartis sudarė 2018–2021 m., kai bankų maržos buvo didesnės, jų paskolos sudaro 44 proc. viso būsto paskolų portfelio.
Žygimantas Šilobritas (ELTA)
