„Į mūsų daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta, bet vėlgi manome, kad ta parama dar galėtų būti taiklesnė. Bet vis tik geriausi ekspertai, kaip tą padaryti, tai būtų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – žurnalistams antradienį sakė LB valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.
„Matome tą pavojų, kad ta parama padeda tiems žmonėms, kuriems ji galbūt nėra lemiama ir tokiu būdu net šiek tiek sumažina galimybes tiems, kuriems jos reikia“, – pridūrė ji.
LB atstovė nedetalizavo, kaip konkrečiai galėtų būti keičiama jaunų šeimų būsto subsidijavimo tvarka.
„Ji gali būti tobulesnė, bet dabartinis variantas mums labiau patinka negu tas, kuris buvo pradinis“, – teigė J. Varanauskienė.
Pagal naują tvarką būsto su valstybės parama nuo kitų metų nebebus galima įsigyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų didmiesčių savivaldybėse, jeigu jose gyventojų skaičius viršys 150 tūkst., o žiedinėse savivaldybėse – iki 60 tūkst.
„Manome, kad tai (kad nebeskiriama subsidija būstams didmiesčiuose ir aplink juos – BNS) yra gerai todėl, kad ta parama didino paklausą nedidinant pasiūlos ir sukūrė daugiau paskatų pasinaudoti parama tiems, kurie galbūt ir be paramos gali įsigyti būstą“, – sakė J. Varanauskienė.
Be apribojimų didmiesčių savivaldybėse, paskolos būstui įsigyti suma negalės būti didesnė nei 87 tūkst. eurų, tačiau įsigyjamo būsto maksimali vertė nebegalės viršyti 120 tūkst. eurų – dabar ji neribojama.
10 proc. subsidija skiriama šeimoms be vaikų ar turinčioms vieną, 12,5 proc. – šeimai su dviem vaikais, o 15 proc. – trims ar daugiau vaikų, o gimus dar vienam vaikui subsidijos dydis galės būti perskaičiuojamas.
Maksimalus subsidijos dydis sieks nuo 8,7 tūkst. iki maždaug 13 tūkst. eurų.
