Strategijoje daroma prielaida, kad šio laikotarpio pabaigoje Latvija kasmet gamins 25 teravatvalandes (TWh), o sunaudos 19 TWh elektros energijos.
Pernai šios apimtys buvo atitinkamai 6,6 TWh ir 7,2 TWh, o tai reiškia planuojamą gamybos didinimą iki 2050-ųjų 3,8 karto, o prognozuojamas suvartojimo augimas – 2,6 karto.
Numatoma, kad atsinaujinančių energijos šaltinių galia šalyje 2050 metais sieks 7,5 gigavato (GW), iš jų 5,5 GW – vėjo ir 2 GW saulės jėgainių.
Prognozuojamos viešojo ir privataus sektorių investicijos per šį laikotarpį – 34,4 mlrd. eurų. 34 proc. šios sumos būtų skiriama „žaliųjų“ technologijų diegimui transporte, 29 proc. – naujiems gamybos pajėgumams, 22 proc. – energijos vartojimo efektyvumo priemonėms.
Energetikos sektoriui keliamų tikslų sąraše – elektros energijos kainą sumažinti maždaug trečdaliu, energijos išteklių importo lyginamąjį svorį – perpus, užtikrinti stabilią vartojimo ir gamybos pusiausvyrą.
Atsižvelgiant į nestabilią geopolitinę situaciją, taip pat buvo parengti alternatyvūs scenarijai, jei ekonomika vystytųsi sparčiau arba lėčiau nei dabar tikimasi.
Strategiją parengė Klimato ir energetikos ministerija, kuri prižiūrės jos tikslų įgyvendinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
