Per didelis cukraus suvartojimas lemia padidėjusį antsvorio, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų susijusių lėtinių ligų paplitimą, pastebi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Šioms ligoms gydyti kasmet skiriami milijonai eurų visų mokesčių mokėtojų pinigų.
Tad gal teisingiau būtų, kad cukraus ir saldumynų mokestį mokėtų būtent tie, kurie juos ir vartoja?
Kaip apmokestina kaimyninės šalys
Gegužės pradžioje Seimo kanceliarijos Tyrimų skyrius publikavo apžvalgą apie cukraus ir saldiklių apmokestinimą tokiose Europos valstybėse, kaip Airija, Belgija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, JK, Monakas, Norvegija, Latvija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija, Suomija ir Vengrija.
„Mokesčio tikslas – padėti kovoti su žmonių, ypač vaikų, nutukimu, skatinti gamintojus sumažinti cukraus kiekį jų gaminamuose ir parduodamuose gėrimuose bei kituose saldžiuose produktuose, taip pat mažinti jų suvartojimą. Dažniausiai cukraus mokestis (akcizas ar rinkliava) taikomas gaiviesiems nealkoholiniams gėrimams“, – pastebima apžvalgoje.
Joje teigiama, kad Latvijoje akcizo mokestis taikomas nealkoholiniams gėrimams – vandenims ir mineraliniams vandenims su cukraus, kitų saldiklių ar kvapiųjų medžiagų priedais ir kitiems nealkoholiniams gėrimams.
Mokestis netaikomas vaisių ir daržovių sultims, nektarams ir gėrimams, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 10 proc. sulčių (išskyrus vaisių sultis, gaminamas iš koncentrato), ne daugiau kaip 10 proc. cukraus ir kuriuose nėra maisto papildų ir kvapiųjų medžiagų.
Mokesčio tarifas yra 7,4 euro/100 l gėrimo, kai 100 ml yra mažiau kaip 8 g cukraus, 14 eurų/100 l gėrimo, kai 100 ml yra 8 g ir daugiau cukraus.
Pavyzdžiui, „Coca-Cola“ skelbia, kad 100 ml šio gėrimo paprastai tenka 10,6 g cukraus. Taigi, Latvijoje už litrą šio gėrimo tektų sumokėti 14 ct cukraus akcizą.
Lenkijoje vadinamuoju cukraus mokesčiu apmokestinti gaivieji gėrimai, kuriuose pridėta cukraus, saldiklių ir kofeino ar taurino.
Taikomi tarifai: 0,50 zloto (0,11 euro)/1 l, jei cukraus kiekis yra 5 g arba mažesnis 100 ml gėrimo arba jei yra bet koks kiekis bent vieno saldiklio; 0,05 zloto (0,01 euro) už kiekvieną gramą cukraus, jei cukraus kiekis viršija 5 g/100 ml.
Taigi, 1 litrui „Coca-Cola“ gėrimui, turinčiam tokį patį kiekį cukraus, taikomas 0,78 zloto (0,5+(0,05x5,6)) arba 17,57 euro centų mokestis.
Ragina imtis veiksmų
Jungtinėje Karalystėje (JK), kur gyvena gausi lietuvių emigrantų diaspora, cukraus mokestis galioja jau 5 metus. Tačiau pastaruoju metu kyla diskusijų ir dėl kitų nesveikų produktų apmokestinimo.
Praėjusią savaitę jas pakurstė bendrovei „Danone“ JK ir Airijoje vadovaujantis Jamesas Mayeris, paraginęs nustatyti didesnius mokesčius ne tik saldiems, bet ir sūriems, riebiems produktams.
Jo teigimu, vyriausybei atėjo laikas „reikšmingai įsikišti“. Pavyzdžiui, keisti tokių produktų apmokestinimą.
Dar 2018 m. JK įsivedė „cukraus mokestį“ gaiviesiems gėrimams. Tačiau neseniai atmetė pasiūlymus papildomai apmokestinti kitus nesveikus produktus. Vietoje to tikimasi, kad gamintojai patys mažins druskos, riebalų ir cukraus kiekį produkcijoje.
Per pastaruosius metus maistas smarkiai pabrango taip pat ir JK. Tad nauji mokesčiai maistui vargiai būtų priimti.
Tačiau, pasak J. Mayerio, reikia naujo požiūrio į reklamos apribojimus, taip pat „svarstyti, kaip pridėtinės vertės mokesčio tarifus galima suderinti su produktų sveikumo rodikliais“.
Lietuvoje pasikliauja „Rakto skylute“
Kaip informavo SAM, šiuo metu visose ES šalyse, taip pat ir Lietuvoje, cukraus yra suvartojama gerokai daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Tai lemia didelį antsvorio, cukrinio diabeto, vėžio ir kitų susijusių lėtinių ligų paplitimą. Todėl cukraus vartojimo mažinimas yra bendra visos ES sveikatos politika. Valstybėms narėms yra siūloma nemažai priemonių kaip mažinti cukrų kiekį“, – pripažino SAM.
Anot ministerijos specialistų, Lietuva šiuo metu daugiausia dėmesio skiria maisto produktų sudėties keitimui (angl. reformulation) ir vartotojų informavimui.
„Maisto produktuose ir patiekaluose leidžiamas cukrų kiekis reglamentuotas vaikų ugdymo ir stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose tiekiamame maiste. Reikėtų paminėti, kad minėtose įstaigose yra draudžiami maisto produktai su saldikliais, išskyrus poliolius“, – nurodė ministerija.
Pasak jos komentaro, Lietuvos vartotojams išsirinkti mažiau cukraus turinčius maisto produktus padeda „Rakto skylutė“. Šiuo simboliu ženklinami maisto produktai, atitinkantys ministro įsakymu nustatytus reikalavimus.
Esą taip ženklinami maisto produktai Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir kitose šalyse.
Palyginus su panašiais maisto produktais, simboliu „Rakto skylutė“ paženklintuose maisto produktuose yra mažiau cukraus, gyvulinių riebalų, transriebalų ir druskos. Į šiuos produktus draudžiama dėti saldiklius. Šiuo metu Lietuvos rinkoje jau yra 1693 minėtu simboliu paženklinti maisto produktai, šis skaičius nuolat didėja.
„Mokestinių priemonių cukrų kiekio mažinimui šiuo metu nėra rengiama“, – patikino SAM.
Primename, kad apmokestinti cukraus turinčius maisto produktus 2017 m. siūlė tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau tuomet iniciatyvai pasipriešino maisto pramonės įmonės ir šios idėjos buvo atsisakyta.
