cukraus mokestis

Valdantieji socialdemokratai siūlo įvesti saldintų gėrimų mokestį – grupė parlamentarų įregistravo tai numatantį Cukraus turinčių gėrimų mokesčio įstatymo projektą. Cukraus ar kitų saldiklių turintiems gėrimams, priklausomai nuo jų kiekio, siūloma taikyti 10, 25 ir 30 centų tarifus litrui gėrimo.   Ministerija siūlė du cukraus mokesčio tarifus – 7,4 euro ir 21 eurą už 100 litrų gėrimo, o dėl naujo mokesčio 1 litro gėrimo kaina didėtų 9-25 centais.

Trečiadienį grupė Seimo socialdemokratų oficialiai registravo įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje siūloma įvesti vadinamąjį cukraus mokestį. Paprastai kalbant, apmokestinti cukraus turinčius gėrimus. Cukraus turinčių gėrimų mokesčio įstatymo projektu siūloma apmokestinti gėrimus, kuriuose yra daugiau kaip 5 gramai cukraus. Jiems siūloma taikyti skirtingo dydžio tarifus – nuo 0,10 iki 0,30 euro už litrą gėrimo.

Finansų ministerija vertina galimybes Lietuvoje įvesti cukraus mokestį, rodo nutekinti jos dokumentai. Paprastai įvedant tokį mokestį argumentuojama, kad jis skatina gyventojus rinktis sveikesnius produktus. Kritikai teigia, kad jis tiesiog pabrangina dalį prekių, o gyventojų įpročių nepakeičia. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mokestį lygina su akcizu rūkalams ar alkoholiui ir tikina, kad visas jo dydis bus perkeliamas pirkėjams.

Norėdama surinkti daugiau pinigų į biudžetą ir paskatinti gyventojus sveikiau maitintis Vyriausybė siūlo įvesti cukraus mokestį. Ekonomistai pritaria naujam mokesčiui, tik nesutaria, kokio jis turėtų būti dydžio. Premjeras Gintautas Paluckas svarsto įvesti cukraus mokestį. Jis būtų taikomas saldintiems ir energiniams gėrimams. Tokį mokestį turi per 80 pasaulio valstybių.

Vis daugiau Europos Sąjungos valstybių apmokestina įvarius saldintus gėrimus ir kitus produktus. Taip siekiama ne tik surinkti daugiau mokestinių pajamų, bet ir paskatinti sveikesnį maitinimąsi. Be to, mažiau saldumynų ir nutukimo reiškia mažiau sergančių žmonių, vadinasi, ir išlaidų jų gydymui. Pirmiausia, vadinamas cukraus mokestis buvo įvestas tokiose Vakarų Europos valstybėse, kaip Danija, Jungtinė Karalystė ar Prancūzija.

Priklausomybė pasaulyje yra cukrus, didinantis gyventojų antsvorį ir cukrinio diabeto, vėžio bei kitų lėtinių ligų grėsmę.  Dėl to kai kurios šalys įveda cukraus, dar kitaip vadinamą – limonado, mokestį. Pavyzdžiui, Estijoje priėmus Vyriausybės pasiūlytą įstatymą gyventojai dėl cukraus gėrimuose turės papildomai mokėti nuo 15 iki 45 centų už litrą. Apie tokį mokestį buvo kalbėta ir Lietuvoje, bet konkrečių planų kol kas nėra.

Vyriausybės siūlymas kurti specialų fondą gynybai skiriamoms lėšoms akumuliuoti užtikrins didesnį skaidrumą, tikina „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Anot jo, turėdama mažą skolą Lietuva gali sau leisti skolintis toliau, o vien įvedusi cukraus mokestį į biudžetą surinktų papildomų 100 mln. eurų.

Ne paslaptis, kad cukrus yra viena didžiausių priklausomybių, kuri lemia antsvorio, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų atvejų augimą. Europos Sąjungoje (ES) cukraus yra suvartojama daugiau, nei rekomenduoja specialistai. Kovodamos su pertekliniu cukraus vartojimu kai kurios šalys įvedė cukraus mokestį. Jo neturinčioje Lietuvoje kai kurie gėrimai turi kelis kartus daugiau cukraus nei tokie patys gėrimai kitose šalyse.

Seniai nustatyta, kad daug cukraus turinčio maisto ir gėrimų nesaikingas vartojimas sveikatai kenkia kaip ir alkoholis. Siekiant mažinti vartojimą, alkoholiniai gėrimai visoje ES ir Lietuvoje apmokestinami akcizais. Mokesčiai cukrui taikomi dar ne visur, tačiau taip pat skinasi kelią.

Kai kuriems ekonomistams Lietuvai siūlant įsivesti cukraus mokestį – 1 euro akcizą už 1 kilogramą cukraus, valdantieji tikina tokio mokesčio neplanuojantys. Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai vadovaujantis Kastytis Patiejūnas mano, kad cukraus akcizo įvedimas galėtų padaryti didžiulę žalą cukraus sektoriuje dirbančioms įmonėms, pranešė lrt.lt.

Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje jau daugelį metų surenkama gerokai mažiau mokesčių. Tai neleidžia geriau finansuoti švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų viešųjų paslaugų. Ką daryti, kad mokesčių pajamų būtų surinkta daugiau? Diskusijoje apie tai – „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nyderlandų vyriausybė žada jau šiemet parlamentui teikti svarstyti su mėsos apmokestinimu susijusių teisės aktų projektus. Jų iniciatoriai siekia, kad į akcizus alkoholiui ir rūkalams panašus mokestis būtų įtvirtintas visoje ES. Lietuvoje jau buvo kalbėta apie cukraus mokestį, ekspertai vertina, ar mūsų šalyje papildomai galėtų būti apmokestinta mėsa. Žemės ūkis yra viena iš sričių, kurioje fiksuojamos didelės šiltnamio efektą didinančių dujų emisijos.

Ir nutik tu man taip, kad kaip tik tada, kai pusė Lietuvos, palinkusi ties serbentų, mėlynių ir kitų uogų krūmais ima derlių, jį konservuoja, o be cukraus čia niekaip neapsieisi, sveikatos ministras prabyla, kad gal gi reikėtų mums Lietuvoje cukraus mokesčio. Nes cukraus suvartojame 22 procentais daugiau, nei rekomenduoja PSO normos, ir nuo tokio jo kiekio vystosi įvairios ligos. Vos tik valdžia imasi spręsti žmogaus problemas, pirma priemonė, kuri jai ateina į galvą – įvesti mokestį.

Kam gali patikti mokėti didesnius mokesčius? Su entuziazmu naujus ar padidintus esamus mokesčius gali priimti tik tie, kurie jokių mokesčių nemoka, o iš valstybės biudžeto gauna daug. Kaip žinia, tokių laimingųjų beveik nėra. Vis tik be mokesčių valstybė funkcionuoti negalėtų – lėšos reikalingos ir krašto apsaugai, ir viešosios tvarkos užtikrinimui, ir švietimui, ir sveikatos apsaugai ir daugybei kitų svarbių funkcijų.

Estijos parlamentas priėmė vyriausybės parengtą įstatymą dėl papildomo saldžiųjų nealkoholinių gėrimų apmokestinimo, kuris įsigalios nuo 2018 metų. Mokestis už litrą saldžiųjų nealkoholinių gėrimų, kuriuose cukraus koncentracija yra nuo 5 iki 8 gramų šimte mililitrų, sudarys 10 centų, o didesnės cukraus koncentracijos – 30 centų.

Vyriausybė nesvarsto įvesti naują mokestį, taikomą gėrimams su cukrumi, sako premjeras Saulius Skvernelis. „Vyriausybė nesvarsto tokio tipo mokesčio įvedimo. Laikomės pozicijos susitvarkyti su tais, kurie yra nustatyti“, - pareiškė S.Skvernelis Seime per Vyriausybės valandą, atsakydamas į socialdemokratės Rimantės Šalaševičiūtės klausimą, ar Lietuva neketina sekti Estijos pavyzdžiu.

Estijos kabinetas pasiekė sutarimą dėl saldžiųjų nealkoholinių gėrimų apmokestinimo koncepcijos, pranešė vyriausybės spaudos tarnyba. „Tuo siekiama paskatinti visuomenę vartoti sveikatai mažiau kenkiančius gėrimus, o jų gamintojus paskatinti mažinti cukraus kiekį savo produkcijoje“, – teigiama pranešime. Vyriausybės manymu, tai – būdas kovoti su visuomenės, o ypač vaikų nutukimu. „Limonado mokestis“ bus taikomas gėrimams, kuriuose cukraus koncentracija viršys penkis gramus šimte mililitrų.

Vyriausybė užsimojo atvesti lietuvius į doros kelią keldama visų nuodėmingų malonumų kainas. Jau brangsta alkoholis, rūkalai, o ateityje gali tekti papurtyti pinigines užsimanius „ko nors saldaus“. Vis garsiau kalbama apie vadinamąjį cukraus mokestį. Planai mokestinėmis priemonėmis mažinti cukraus suvartojimą įrašyti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane. Remiantis kitų šalių patirtimi būtų apmokestintos ne konkrečios prekės, o procentinė cukraus koncentracija produkte.

Vis dažniau vienos ar kitos valstybės valdžia sumano išbandyti cukraus mokestį. Taip siekiama žmones atpratinti nuo gazuotų gėrimų vartojimo ir skatinti sveiką gyvenseną. Nutukimas ir diabetas – auganti tendencija kiekvienoje šalyje. Tačiau tiek dietologai, tiek ekonomistai ir politikai įsitikinę, Lietuvoje šis mokestis veiksmingas nebūtų. The Economist rašė, kad toks įstatymas įvestas Meksikoje pasitvirtino. Dėl didesnių kainų gazuotų gėrimų vartojimas sumažėjo 1,9 proc.