Kaip tv3.lt naujienų portalui sako mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, vagiamų prekių įvairovė per pastaruosius kelis metus gerokai padidėjo. Pašnekovas taip pat pastebi, kad ilgapirščiams vagystės yra savotiškas verslo modelis, iš kurio galima uždirbti.
„Vagiamiausių prekių įvairovė išaugo, nes atsirado „užsakymai“, kuriuos vykdo vadinamieji vagys „verslininkai profesionalai“. Anksčiau buvo pasisavinamos tam tikrų grupių prekės: brangus alkoholis, parfumerija, brangios dešros. Dabar prekės labai įvairios – pradedant saldainiais ir pieno mišiniais, baigiant skalbimo priemonėmis bei kitomis pramoninėmis prekėmis“, – pastebi D. Ryliškis.
Pašnekovas priduria, kad įvykdytų vagysčių skaičius per metus skaičiuojamas tūkstančiais, todėl „Norfai“ tenka patirti nemenkus nuostolius. Dėl šios priežasties šio tinklo parduotuvėse stengiamasi taikyti atskiras apsaugos priemones.
„Dažniausiai per metus įvykdoma pora tūkstančių vagysčių, o patiriami nuostoliai siekia apie 0,5 proc. skaičiuojant nuo apyvartos. Parduotuvėse pagerintos apsaugos priemonės: geros kameros, vibro davikliai, sunkūs seifai, ypač sustiprinta alkoholio skyrių apsauga“, – priduria pašnekovas.
Per mėnesį – 10 tūkstančių eurų nuostolis
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad šio tinklo parduotuvėse nuostoliai kiekvieną mėnesį neretai siekia 10 tūkst. eurų.
„Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia beveik 250 „Maximos“ parduotuvių. Prekių, kurias asmenys mėgina išsinešti už jas neatsiskaitę, vertė per mėnesį vidutiniškai siekia apie 10 tūkst. eurų. Didžiausius nuostolius padaro vadinamieji vagys „profesionalai“, kurie į savo kišenę dedasi brangesnes prekes, tokias kaip alkoholiniai gėrimai, kava, kosmetika“, – komentuoja E. Dapkienė.
Siekdama sumažinti vagysčių skaičių, „Maxima“ brangias prekes pažymi apsaugos lipdukais arba kietaisiais žymekliais, taip pat įrengia apsauginius vartelius prie kasų ir parduotuvės išėjimo.
„Apsauginių vartelių imtuvai skleidžia radijo ryšį, todėl, bandant išsinešti prekę, kietasis žymeklis ar lipdukas patenka į šalia vartelių susidariusį radijo bangų lauką ir varteliuose automatiškai įsijungia garsinis bei šviesos pavojaus signalai. Taip parduotuvės personalas gauna žinią, jog galimai yra mėginama pavogti prekę. Pirkėjų ir darbuotojų saugumo sumetimais visose parduotuvėse veikia vaizdo stebėjimo kameros, kurių įrašai pasitarnauja aiškinantis galimų vagysčių aplinkybes“, – paaiškina „Maximos“ parduotuvių tinklo atstovė.
Panaši tendencija ir kitose parduotuvėse
Štai parduotuvių tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė pamini, kad vagysčių išvengti nepavyksta, o neteisėtai pasisavinamų prekių sąrašas labai platus.
„Visiškai išvengti vagysčių mūsų prekybos tinklo parduotuvėse nepavyksta, tačiau tai tikrai nėra dažnai pasikartojantys atvejai. Visgi, galime išskirti kelias prekių kategorijas, kurios dažniausiai atsiduria vagišių akiratyje. Į šį sąrašą patenka įvairios maisto prekės, tokios kaip kava, šokoladas, riešutai, sūris, sviestas, vytintos arba rūkytos dešros, stiprus alkoholis, taip pat buitinė chemija, kosmetikos prekės. <...> visose „Iki“ parduotuvėse diegiame vaizdo stebėjimo sistemas ir samdome apsaugos įmones“, – komentuoja B. Čaikauskaitė.
Prekybos centruose „Rimi” vagysčių situacija išlieka panaši. Pasak „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovės Giedrės Buivydienės, patiriami nuostoliai kinta ir priklauso nuo sezoniškumo.
„Vagysčių suma svyruoja, jai įtakos turi ir sezoniškumas. Vidutiniškai vienos vagystės suma siekia keliasdešimt eurų. Tarp dažniausiai bandomų pavogti prekių rikiuojasi alkoholis, saldumynai, kava, žaislai, kosmetikos priemonės, mėsos gaminiai. Vagysčių prevencijai prekybos centruose budi apsaugos darbuotojai, tobuliname vaizdo apsaugos sistemas, labiausiai vagiamos prekės yra žymimos prekių apsaugos priemonėmis“, – komentuoja G. Buivydienė.
Veikia grupėmis ir vagia tie patys
„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta pastebi, kad vagysčių skaičius šio parduotuvių tinklo vietose kiekvienais metais išlieka panašus, o asmenys, vagiantys prekes, dažniausiai būna žinomi ne tik apsaugos darbuotojams, bet ir policijai.
„Bandymų išsinešti prekes nesumokėjus iš prekybos centrų skaičius kasmet išlieka panašus. Tokiu tikslu į prekybos centrus užsukantys žmonės įprastai lankosi ne po vieną, o grupelėmis. Dažnai jie jau gerai atpažįstami apsaugos darbuotojams, nes yra įkliuvę ir anksčiau. Dažniausiai tokie atvejai fiksuojami didmiesčiuose. Daugėja atvejų, kuomet nusikaltėlį pavyksta nustatyti, visas vagystes fiksuojame ir perduodame informaciją policijai.
Prekybos vietose dedame visas pastangas, kad sumažintume vagysčių skaičių – prekėms taikome papildomas markiravimo apsaugos priemones, tobuliname vaizdo sistemas“, – kalba V. Lopeta.
Prieš šventes vagystės išauga dvigubai
Prekybos centrus saugančios bendrovės „Grifs AG“ apsaugos vadovo Emilio Remeškevičiaus teigimu, vagysčių skaičius yra labai skirtingas, jis ypač padidėja prieššventiniu laikotarpiu. Pašnekovas priduria, kad nusikaltimų užkardymas priklauso nuo apsaugos darbuotojo pasirengimo, jo patirties.
„Viskas priklauso nuo darbuotojo kompetencijos, patirties ir greitos reakcijos. Pagrindinė priemonė, padedanti užkardyti vagystes, yra vaizdo stebėjimo kameros, be kurių apsaugos darbuotojas kaip be rankų. Smulkių nusikaltimų skaičius prekybos centruose skiriasi – yra tokių saugomų objektų, kuriuose stambių nusikaltimų neįvyksta, bet kai kuriose prekybos vietose įvykdoma ir trisdešimt sulaikymų per mėnesį. Tokiuose objektuose, kuriuose yra užkardomas didelis vagysčių skaičius, apsaugos darbuotojai dirba dviese“, – paaiškina E. Remeškevičius.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus specialistės Revitos Janavičiūtės teigimu, šiuo metu Lietuvoje už įvykdytą vagystę, jeigu ji neviršija 3 MGL arba 114 eurų, yra numatyta administracinė atsakomybė, o viršijus šią sumą, taikoma baudžiamoji atsakomybė.
