Seimas dar birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.
Naujoji tvarka neabejotinai palies ir iš individualios veiklos pajamas gaunančius gyventojus.
Tačiau dalis ekonomistų abejoja, ar tokie pakeitimai leis surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą.
Be to, kai kurie ekspertai neatmeta – patirtas mokestinis šokas gali lemti ir parduodamų paslaugų kainų didėjimą.
Prognozuoja, kad pakeitimai įneš sumaišties
„Artea“ banko ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad, palyginti su dabartine tvarka, dabar bus sumuojamos asmens pajamos.
Tad, nepriklausomai nuo pajamų formos, gautai sumai bus taikomas apmokestinimas progresiniais GPM tarifais.
„Tokia sisteminė gyventojų pajamų mokesčio pertvarka ekonomikos dalyviams, tikėtina, įneš sumaišties.
Įvairių rūšių pajamų sumavimas ir mokesčių apsiskaičiavimas kels keblumų gaunantiems įvairių rūšių pajamų. Jiems susiorientuoti GPM mokėjimo peripetijose nebus lengva“, – svarstė ekonomistė.
Jos vertinimu, GPM naujovė labiausiai palies didesnes pajamas gaunančius gyventojus.
„Išlieka rizika, kad per didelė pajamų mokesčių našta gali sukelti priešingą nei norima efektą – ne padidinti, o sumažinti biudžeto pajamas.
Todėl ekonomistai įprastai siūlo rinktis ekonomikos augimui mažiau žalingus vartojimo, taršos ir turto mokesčių šaltinius“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, daugiau uždirbantiems paklausių profesijų specialistams ir talentams irgi kyla rizikų – esą jie gali ieškoti galimybių svetur.
„Kyla rizika, kad talentingi ir aukštą pridėtinę vertę kuriantys darbuotojai pradės ieškoti alternatyvų – galimybių dirbti kitose šalyse arba apskritai vengs didesnių oficialių pajamų.
Progresinė mokesčių našta mažina motyvaciją siekti aukštesnių profesinių rezultatų“, – tokio scenarijaus neatmetė ekonomistė.
Mokės daugiau ir gyventojai?
Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto prof. Vytautas Snieška atkreipė dėmesį, kad individualios veiklos turėtojai gali nuspręsti brangti parduodamus produktus, t. y. gyventojams už siūlomas paslaugas ar prekes tektų pakloti daugiau pinigų.
„Dalis smulkiojo verslo turės nutraukti veiklą, ypač pradiniu laikotarpiu, kai gamintojus palies šokas dėl išlaidų padidėjimo.
Vėliau turėtų pakilti ir smulkiojo verslo produktų kainos, kas sudarytų prielaidas daliai smulkiųjų verslininkų grįžti į rinką“, – svarstė prof. V. Snieška.
Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, kurios neviršys 42,5 tūkst. eurų sumos, bus taikomas 20 proc. mokesčio tarifas.
O visoms pajamoms, kurios nepasieks šios ribos, bus taikomas ir mokesčio kreditas, kuris leis mokestį susimažinti.
Pavyzdžiui, kai per metus iš individualios veiklos uždirbama ne daugiau kaip 20 tūkst. eurų, faktiškai reikės mokėti 5 proc. GPM.
Didesnėms sumoms palaipsniui mokestis didės, kol galiausiai pajamų daliai virš 42,5 tūkst. eurų bus taikomi didesni mokesčiai.
Mano, kad darbuotojai keis veiklos formą
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) atstovai kiek anksčiau taip pat įvertino Seimo priimtus pokyčius ir pažymėjo, kad tokie valdžios veiksmai gali būti vertinami kaip verslo aplinkos diskriminacija.
„Lietuva renkasi skatinti juridines (ribotos atsakomybės) formas kaip pagrindinį verslo modelį, tuo pačiu didindama mokestinę naštą individualios veiklos vykdytojams su didesnėmis pajamomis, kas gali būti vertinama kaip verslo aplinkos diskriminacija pagal atsakomybės formą“, – komentavo LBAA.
Asociacijos vertinimu, tokie pokyčiai gali paskatinti žmonės keisti veiklos formą į mažąją bendriją (MB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB).
Taip pat tai gali paskatinti žmones pasirinkti kitą valstybę, kuriose individualios veiklos apmokestinimas yra palankesnis.
„Tikėtina, kad nuo 2026 m. individualią veiklą pagal pažymą su didelėmis pajamomis naudos tik tie asmenys, kurie objektyviai negali pakeisti veiklos formos“, – prognozuoja LBAA.
Sutarta ištaisyti spragą dėl GPM lengvatos
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, jog su Seimo valdyba sutarta ištaisyti spragą dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatos žemdirbiams – ji turėtų būti taikoma tik iš žemės ūkio gautoms pajamoms.
„Kartais per skubą įsiveldavo klaidų, vienas iš labiausiai akis badančių – ūkininkų lengvatų taikymas ne pagal realią ūkininkų veiklą, o pagal ūkininko pažymėjimą.
Dėl šito, atrodo, sutariame visi, kad šita skylė, kuri atsirado skubant, būtų pataisyta ir nebūtų neteisėto arba neteisingo naudojimosi lengvatomis atvejų“, – po susitikimo su Seimo valdybos nariais antradienį teigė prezidentas.
BNS rašė, kad ūkininkams reiškus nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais parlamentas birželį pritarė, kad visiems asmenims, turintiems ūkininko pažymėjimą, tačiau nebūtinai besiverčiantiems ūkininko veikla, būtų taikomi 15 proc. ir 20 proc. GPM tarifai.
Kandidatas į finansų ministrus Kristupas Vaitiekūnas praėjusią savaitę sakė, kad lengvatą planuojama pakoreguoti, tačiau patvirtinti tarifai žemdirbiams nesikeis.
Apie tai, jog jie išliks mažesni, yra kalbėjusi ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė, tačiau ji užsiminė, kad planuojama nustatyti saugiklius, kokias sąlygas ūkininkai turėtų atitikti, kad jiems būtų taikomi tokie tarifai.
Darbą baigiantis finansų ministras Rimantas Šadžius yra sakęs, kad GPM lengvata ūkininkams turėtų būti taisoma.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
