Šį mėnesį paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad vienas iš penkių jaunuolių Kinijos miestuose liepos mėnesį nedirbo.
Rodiklis daugiau nei tris kartus viršija šalies vidurkį ir yra didžiausias nuo 2018 metų sausio mėnesio.
Beveik 11 mln. absolventų šią vasarą papildė ne geriausius laikus išgyvenančią Kinijos darbo rinką, tuo metu ekonomika antrąjį ketvirtį ūgtelėjo vos 0,4 proc. – silpniausiai per dvejus metus.
22 metų Zhao Yuting (Žao Juting) teigė naujienų agentūrai AFP, kad įmonės nėra linkusios samdyti naujų darbuotojų vėstant ekonomikai ir kad net patyrę darbuotojai sutinka dirbti darbus, kuriuose reikalaujama mažiau kvalifikacijos, konkuruodami su tokiais darbo patirties neturinčiais jaunuoliais kaip ji.
Baigusi studijas liepos mėnesį, mergina savo gyvenimo aprašymą išsiuntė dešimčiai įmonių.
Tik nedaugelis įmonių pakvietė ją darbo pokalbiui, tačiau neįdarbino, teigdamos, kad merginai trūksta patirties.
Mokanti anglų kalbą Zhao Yuting mano, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui mokydama kalbos, kol susiras nuolatinį darbą.
Visgi pastarojo meto technologijų ir švietimo sektorių, kurie paprastai kviečiasi naujus talentus, problemos panaikino tokių darbų pasiūlą.
„Du ar tris mėnesius ieškojau darbo, bet perspektyvos atrodo menkos“, – kalbėjo mergina, priversta grįžti pas tėvus, kol ieškosi darbo.
„Kuo ilgiau užtrunka paieškos, tuo didesnį jaučiu spaudimą“, – pridūrė ji.
Analitikai dėl menkų Kinijos jaunimo perspektyvų kaltina lėtėjančią ekonomiką, kuriai labai pakenkė COVID-19 stabdymui skirtos priemonės, taip pat didelius darbo jėgos skaičius, papildančius darbo rinką studijų baigimo sezono metu liepos ir rugpjūčio mėnesiais.
Oficialūs duomenys nerodo kaimo jaunimo nedarbo, o tikrasis bedarbių skaičius gali būti daugiau nei dvigubai didesnis už oficialius rodiklius, mano tyrimų grupės „TS Lombard“ ekonomistas Zhuangas Bo (Žuangas Bo).
Kvalifikuotiems darbuotojams taip pat sunku susirasti darbą, nes augimas gamybos ir statybų sektoriuose vėsta.
