Ekonomistai įspėja, kad siūlomas sistema gali išbalansuoti visą pensijų kaupimo modelį, o kai kurie siūlymai kelia klausimų dėl socialinio teisingumo ir ilgalaikio sistemos tvarumo.
Pasitraukę iš kaupimo gaus daugiau nei jame nedalyvavę?
Pagal naujus siūlymus, pasitraukti iš kaupimo galėtų visi, kurių netenkina naujos sąlygos. Tiesa, atsiimti visos sukauptos sumos nebūtų įmanoma.
„Jei žmogus nuspręs per pereinamąjį laikotarpį iš sistemos pasitraukti, pensijai skirtos valstybės biudžeto (ir „Sodros“ įmokos dalis tiems, kas kaupti pradėjo iki 2019 m.) taps kitokia pensinių teisų forma – papildomais pensijų apskaitos vienetais“, – pabrėžė SADM.
Tai reiškia, kad žmogus, kuris dalyvavo antros pakopos pensijos kaupime, tačiau iš jo pasitraukė, ne retu atveju gautų didesnę pensiją nei tas, kuris kaupime nedalyvavo visiškai.
Kaip paskatinimas kaupti pensiją, visų gyventojų mokesčiais iš valstybės biudžeto iki šiol mokama papildoma įmoka į fondus už kaupiančiuosius.
Jeigu kaupimas bus nutrauktas, šių pinigų žmogus negaus. Tačiau jie netiesiogiai lems didesnę „sodrinę“ pensiją kaupimą nutraukusiems žmonėms.
Paprastai kalbant, priežasties kaupimo skatinimui visų pinigais neliks, tačiau nutraukusieji kaupimą naudą toliau gaus ir taip išloš kitų žmonių sąskaita.
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, kad tokios tvarkos įvedimas sukurtų nelygybę, todėl yra nelogiškas.
„Žmonės, kurie pasiims dalį sukauptų pinigų, subsidijos pasiimti negalės, todėl už ją pirks „Sodroje“ pensijų apskaitos vienetus. Tai reiškia, kad jie turės didesnes pensijas, negu tie, kurie nebuvo antroje pakopoje.
Tai yra nelogiška, nes žmonės, kurie dirbo vienodus darbus, gavo vienodus atlygius ir mokėjo „Sodrai“ vienodai, gaus skirtingas pensijas, nes vienas iš jų kažkada kaupė antroje pakopoje“, – pabrėžė R. Lazutka.
Norintys pasitraukti iš kaupimo tai padaryti turėtų daugiau nei metus laiko. „Langą“ norintiems pasitraukti iš kaupimo siūloma nustatyti 1,5 metų laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.
VU profesorius stebisi, kodėl nesiūloma leisti žmonėms pasitraukti bet kada, ir pažymi, kad toks „langas“ yra neteisingas vėliau kaupti pradėsiančių žmonių atžvilgiu.
„Žmonėms yra numatytas laikotarpis, kada jie galėtų išeiti, bet šis laikotarpis pasibaigs. Kiti žmonės, kurie prisijungs jam jau pasibaigus, galimybės pasitraukti nebeturės. Jeigu yra skatinamoji įmoka ir ji veikia, tai kodėl žmonėms neleidžiama pasitraukti bet kada?
Pasitraukimo „langas“ buvo sugalvotas tam, kad žmogus galėtų pasitraukti, jeigu jo netenkina naujos sąlygos. Pavyzdžiui, jis kaupė kai buvo subsidija, o dabar ji panaikinama ir tokios sąlygos jo netenkina. Tačiau kam jo reikia, jeigu subsidija nėra panaikinama?“ – retoriškai klausė R. Lazutka.
Ministerijos prioritetas – naujai prisijungiantys gyventojai
Visgi panašu, kad siūlymų teikėja SADM dėmesio į kilsiančią nelygybę nekreipia. Ministerija argumentuoja, kad pagrindinis jų tikslas – užtikrinti lygiavertes sąlygas tiems, kurie prisijungia prie sistemos, o ne tiems, kurie ją palieka.
„Antrosios pakopos tikslas yra didesnės dalyvių pensijos. Įstatymas numato vienodas sąlygas visiems prisijungti prie sistemos ir gauti skatinamąją įmoką į pensijų sąskaitą.
Pasiūlydama dabartiniams dirbantiesiems dalyvauti pensijų kaupime, mokėti įmokas savo lėšomis ir skatindama tai daryti (skatinamoji įmoka), valstybė sudaro prielaidas pensiją pasididinti kiekvienam Lietuvos gyventojui. Skatinamosios įmokos tikslas ir yra didesnė dalyvių pensija“, – atkreipė dėmesį ministerija.
Siūlymai prieštarauja specialistų rekomendacijoms
Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) atkreipia dėmesį, kad SADM siūlymai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ar ekonominiais vertinimais.
Pasak LIPFA, ministerija ne tik nenurodo, bet ir neįvertina, kokią įtaką šie siūlymai iš tikrųjų turės tiek mūsų šalies gyventojams, tiek valstybei ilguoju laikotarpiu, o siūlomos pataisos iš esmės prieštarauja Europos Komisijos (EK) bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.
„Ministerija itin akcentuoja po šio pakeitimo atsirasiantį sistemos patrauklumą ir lankstumą, tačiau nė žodžiu neužsimena apie tai, kaip šie sprendimai paveiks tiek valstybės finansus, tiek kiekvieno žmogaus galimybes ateityje gauti bent jau pakankamą pensiją.
Kitaip tariant – SADM siūlymai pateikia tikrai nemažai galimybių, kaip nebekaupti papildomai, ar sukauptas lėšas atsiimti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus, bet nei vieno siūlymo, kaip susitaupyti sotesnei senatvei“, – atkreipia dėmesį LIPFA.
Kovo 19 dieną, EK paskelbė pranešimą, kuriame pabrėžiama, kad automatinį įtraukimą į pensijų sistemas taikančių Europos Sąjungos valstybių narių teigiama patirtis rodo, jog šią praktiką reikėtų plačiau skatinti visoje ES. Tuo metu Lietuvoje jį norima paversti savanorišku.
EBPO praėjusią savaitę paskelbė Lietuvos ekonomikos apžvalgą, kurioje teigiama, kad Lietuva „susidurs su dideliu demografiniu sukrėtimu, todėl reikės imtis politinių priemonių daugelyje sričių, įskaitant darbo rinką, pensijas ir sveikatos apsaugą“.
LIPFA atkreipia dėmesį, kad būtent papildomas pensijų kaupimas tokius sukrėtimus sušvelnina.
„EBPO pabrėžia, kad skatinimas naudotis privačiomis pensijų sistemomis padėtų sumažinti su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimo spaudimą“, – pabrėžė LIPFA.
LIPFA pažymi, kad šiuo metu žmonėms lankstumas gali atrodyti patrauklus, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, jis atneš tik nusivylimą. Asociacija stebisi, kodėl SADM nutyli kai kuriuos svarbius aspektus ir ignoruoja specialistų perspėjimus.
„Ironiška tai, kad ir šie Vyriausybės siūlymai ilguoju laikotarpiu gyventojams sukels būtent neigiamas emocijas. Galimybė nekaupti papildomai dabar atrodo labai viliojančiai, bet artėjant pensiniam amžiui ir gaunant minimalią „Sodros“ pensiją, jis tikrai nebeatrodys toks patrauklus ir beveik garantuotai atneš tik nusivylimą.
Deja, SADM nutyli ne tik šiuos aspektus, bet ir sėkmingai ignoruoja bet kokius tiek vietinių, tiek tarptautinių ekonomikos ekspertų perspėjimus apie pensijų sistemos išbalansavimą ir netgi nesivargina aiškiai argumentuoti, dėl kokių priežasčių, jos nuomone, šie perspėjimai nėra svarūs ir svarbūs“, – pabrėžia asociacija.
