Tiesa, pasak rinkos ekspertų, lietuvių norą švaistytis eurais stabdys ekonominės negandos ir suvokimas, kad ne visi sukaupti pinigai iš antrosios pakopos keliaus į banko sąskaitą.
Gatvėje kalbintų gyventojų nuomonės dėl antrosios pensijų pakopos skiriasi. Vieni laukia, kol valstybė leis susigrąžinti pinigus, kiti žada nesustoti ir toliau kaupti:
„Taip, kaupiam. – Kiek sukaupę esat? – 20 tūkstančių, aš mažiau šiek tiek. – Jeigu leistų atsiimti? – Niekada. Reikia galvoti apie senatvę. Visi svajojom dar senais laikais, kad norime gyventi kaip vokiečių pensininkai, kaip anglų pensininkai, keliauti, oriai.“
„Kaip kaupiau, taip ir kaupsiu, dar liko kiek metų dirbti, dar 10 metų.“
„Jeigu pirkiniui, nekilnojamą būstą planuoju, pasiremčiau ten. Žiūrint, kokia suma ten yra.“
„Kaupiat antroje pensijų pakopoje. – Nekaupiu, nereikia, kam čia reikia?“
„O jūs kaupiat? – Per aferizmą kažkas įtraukė netyčia. Nepagalvojau. Galvojau, ai, gal surizikuosiu. – Žinot, kiek prikaupėt? – Nenoriu net nervintis. Čia tas pats, kiek prikaupei, kiek neprikaupei.“
Estijos pavyzdys neramina
Antrojoje pensijų pakopoje metų pradžioje Lietuvos gyventojai turėjo sukaupę daugiau nei 9 milijardus eurų. Jeigu šiuos pinigus padalintumėme visiems sistemos dalyviams, kiekvienam tektų po maždaug 6400 eurų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori dar šiemet sudaryti galimybę šalies gyventojams visiškai pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos.
Ekonomistai prisimena, kas nutiko Estijoje, kai gyventojai panašiu būdu atsiėmė pinigus iš antrosios pakopos.
„Ką dabar sako Estijos centrinio banko ekonomistai, kad tai buvo klaida, nes prisidėjo prie ekonomikos perkaitimo 2021 metais. Daugiau nei trečdalis tų paimtų pinigų buvo nukreipta į vartojimą, labai padidino ir mažmeninę prekybą, ir BVP augimą, ir infliaciją. Nuo tokių plataus spektro, kaip tiesiog išleisti pinigai kazino, lošimų automatuose iki investicijų į NT, vertybinius popierius“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Estijos atveju pasiimta buvo apie 40 procentų lėšų, žmonės prisipirko televizorių, šaldytuvų, išleido juos čia ir dabar“, – antrino pensijų fondų vadovas Tadas Gudaitis.
Vienkartinis pasitaškymas pinigais pakenkė Estijos ekonomikai.
„Pinigai išleisti, Vyriausybė pradėjo galvoti, kur gauti daugiau papildomų lėšų, didinti mokesčius. Tai dar labiau kėlė infliaciją, slopino gyventojų lūkesčius, slopino vartojimą, ta istorija dar tęsiasi iki dabar“, – pasakojo N. Mačiulis.
Atgaus tik dalį pinigų
Ekonomistai akcentuoja, kad ne visus fondų pinigus galės atsiimti Lietuvos gyventojai. Jeigu žmogus nuspręs išeiti iš antrosios pakopos, dalis pinigų keliaus į „Sodrą“, dalis į gyventojų sąskaitas.
Į „Sodrą“ turėtų keliauti jos įmokos iki 2018-ųjų pabaigos ir valstybės įmokos nuo 2019-ųjų.
Į gyventojų sąskaitas patektų gyventojų įmokos nuo 2019-ųjų ir visa investicinė grąža.
Kokią dalį gyventojas atgaus pinigais, priklausys nuo algos dydžio, nuo datos, kada žmogus pradėjo kaupti, nuo konkretaus fondo investicinės grąžos. Pasitaikys atvejų, kai gyventojas pinigais į banko sąskaitą atgaus pusę sukauptos sumos.
„Jeigu tie pinigai sugrįš pas gyventojus, tai tikrai nesugrįš visa dalimi, bet kadangi tas bendras skaičius yra pakankamai didelis, tai net ir ta suma, kuri sugrįžtų pas gyventojus, galėtų pagyvinti ekonomiką“, – teigė „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Ekonomistai nemano, kad Lietuva užlips ant estiško grėblio, nes gyventojų norą taškytis pinigais stabdys ekonominės negandos.
„Pastaruoju metu mes matome pakankamai ženklų Lietuvos vartotojų optimizmo pakritimą. Aš manau, kad tai yra susiję ir su tarifų nerimu, galbūt ir su vidiniais aspektais, tokiais, kaip mokesčių reforma“, – sakė A. Izgorodinas.
Tiesa, ekspertai neabejoja, kad dalies gyventojų žvilgsniai greitai nukryps į brangesnes prekes ar nekilnojamąjį turtą.
„Ateina tam tikra prasme pradinis įnašas, kurį būtų galima būtų panaudoti būsto pirkimui, mašinos įsigijimui“, – kalbėjo A. Izgorodinas.
„Tikrai Lietuvos gyventojai sulaukę pensijos bus skurdesni, jeigu jie paims tuos pinigus ir išleis šiandien“, – teigė T. Gudaitis.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:

















































































































































































































































