Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentuoja, kad po ligos darbdaviai gali suorganizuoti pakartotinį sveikatos patikrinimą. Ir, jeigu nustatoma, kad darbuotojas negali atlikti esamų pareigų, jam turi būti siūlomas kitas darbas, atsižvelgiant į žmogaus sveikatos būklę. Jeigu tokio darbo darbdavys negali pasiūlyti, darbuotoją tenka atleisti.
Bijo, kad atleis
Gyventojai socialiniame tinkle diskutavo apie nedarbingumą.
„Ar darbdavys gali atleisti darbuotoją, kuris daug serga?“ – klausė moteris.
Dalis komentatorių tikino, kad darbdavys neturėtų atleisti sergančių darbuotojų.
„Juk visi gali susirgti, nuo ligų niekas neapsaugotas. Be to, vaikus auginantys darbuotojai dažnai apsikrečia nuo jų.
Juk tam ir skirtas nedarbingumas, kad žmogus galėtų sirgti ir gauti ligos išmokas, tuo metu, kai negali dirbti“, – rašė komentatorė.
Kita moteris dalijosi savo patirtimi.
„Visokių ligų juk būna. Kažkada, kai peršalau, turėjau vos 3 dienų nedarbingumą. O, kai susilaužiau ranką, daug ilgiau buvau nedarbingume, tačiau darbdavys tikrai negrasino manęs atleisti.
Jeigu normali įmonė, manau, kad niekas dėl ligos neatleis. O, jeigu darbdavys nori atsikratyti darbuotoju, tada jis gali atleisti ir nesergantį“, – tikino ji.
Kitas komentatorius tikino, kad darbdaviai užsisėda.
„Tada jie ieško bet kokios priežasties, kad galėtų atleisti. Geriau jau pačiam išeiti, o ne kentėti.
Juk vis tiek galiausiai būsite išėsti, todėl geriausia išeiti savo noru“, – patarė vyras.
Gali paprašyti dar kartą pasitikrinti sveikatą
VDI komentavo, kad darbdavys negali atleisti darbuotojo, jeigu jis daug serga. Tokio pagrindo Darbo kodeksas nenumato.
„Tačiau darbuotojui grįžus po ilgo nedarbingumo darbdavys galėtų siųsti jį į neeilinį sveikatos patikrinimą. Jo metu būtų nustatoma, ar darbuotojas apskritai gali vykdyti savo funkcijas.
Jei po sveikatos patikrinimo būtų nustatoma, kad darbuotojas pagal, sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, nebegali eiti savo pareigų ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra, toks darbuotojas turėtų būti atleidžiamas. Tačiau jam išmokama išeitinė“, – komentavo VDI.
Anot jos, Darbo kodeksas nenumato maksimalios nedarbingumo ribos per metus.
Nedarbingumo išmoka
Pasak „Sodros“, diagnozavęs ligą, gydytojas paskiria gydymą ir išduoda nedarbingumo pažymėjimą.
Tada būtina informuoti darbdavį, kad sergate ir negalite dirbti. Jis apmoka dvi pirmąsias ligos dienas, o nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.
„Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam, tai yra tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius bei pirmajai ligos dienai turėti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą“, – komentavo „Sodra“.
Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką – prašymą ligos išmokai skirti galima pateikti bet kada.
Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti.
Prašymas galioja taip pat buvusiems ligos atvejams. Tačiau „Sodra“ išmokas skiria už ne ilgesnį nei 12 mėnesių praėjusį laikotarpį nuo kreipimosi dienos.
Šiuo metu vidutinė ligos išmoka už vieną dieną siekia daugiau nei 50 eurų.
Išmokos mokėjimo trukmė
„Sodra“ skaičiavo, kokiam laikotarpiui skiriama ligos išmoka:
- iki darbingumo atgavimo ar dalyvumo lygio nustatymo dienos arba iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos ar traumos atveju;
- ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, jeigu gaunate valstybinio socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją;
- už visą gydymosi jose (įskaitant vykimo į šias įstaigas ir grįžimo iš jų) laiką, gydantis ortopedines ir/ar protezines paslaugas teikiančioje sveikatos priežiūros įstaigose;
- visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo, kai užkrečiamų ligų protrūkių ar epidemijų metu – ligų židiniuose nustačius karantino režimą ar asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą);
- ne ilgiau kaip 40 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus, bet ne daugiau kaip 2 kartus per kalendorinius metus: gydantis asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas; savanoriškai gydantis specializuotose įstaigose nuo priklausomybės azartiniams žaidimams, taip pat psichoaktyvioms medžiagoms (alkoholiui, narkotinėms medžiagoms, vaistams ir kt.);
- iki darbingumo atgavimo dienos, iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ar dalyvumo lygio nustatymo dienos, jei asmuo yra nedarbingas dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.
- ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, po atleidimo iš darbo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
