Liga ir šiaip gali pareikalauti papildomų išlaidų, pavyzdžiui, vaistams. Tačiau darbuotojai dar gali papildomai nukentėti, mat už laikiną nedarbingumą retas gaus tiek pinigų, kiek uždirba būdamas sveikas.
Kad mokėtų ligos išmoką, neužtenka oficialiai dirbti
Kiekvienas darbuotojas kiekvieną mėnesį „Sodrai“ turi mokėti ligos draudimo įmokas. Jos sudaro 2 proc. darbuotojo pajamų.
Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba vidutinę 2238 eurų algą, nuo jos 44,53 euro nuskaičiuojama ir pervedama „Sodrai“ kaip ligos draudimo įmokos.
Nesunku suskaičiuoti, kad per metus nuo tokio atlyginimo susidaro 534 eurai ligos draudimo įmokų. Jeigu alga didesnė – atitinkamai ir įmokų sumokama daugiau.
Tačiau ne visi gyventojai, sumokėję įmokas, turi teisę į ligos išmokas ligos atveju.
Pirmiausia, susirgti reikia darbo laikotarpiu. Pavyzdžiui, jeigu dirbate savaitgaliais, o prasirgote paprastomis dienomis (arba atvirkščiai), tuomet ligos išmokos galite ir negauti.
Be to, pirmajai ligos dienai reikia turėti ne trumpesnį kaip 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per paskutinius 24 mėn. ligos socialinio draudimo stažą.
Įstatymas taip pat numato, kad ligos socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, jeigu dėl jų kreipiamasi ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo ligos pabaigos.
Paprastai kalbant, jeigu į „Sodrai“ nepateiksite prašymo per metus, kai baigėte sirgti, tuomet ji ligos išmokos nemokės. Ji taip pat nebus mokama neturint pakankamai stažo.
Svarbu darbo ir nedarbo dienos
Paprastai daugelis dirbančių visu etatu kiekvieną mėnesį gauna fiksuoto dydžio darbo užmokestį, kuris sulygstamas darbo sutartyje. Ir nesvarbu, ar tai yra 31 kalendorinės dienos trukmės sausis, ar 28 dienas turintis vasaris.
Dar daugiau, priklausomai nuo šventinių dienų ir savaitgalių, kiekvieną mėnesį gali skirtis ir jame esančių darbo dienų skaičius.
Fiksuotas mėnesinis atlyginimas dėl to nesikeičia. Tačiau ligos išmokos mokamos tik už nedarbingumą darbo dienomis. Tad nuo jų skaičiaus priklauso galutinė išmokų suma.
Jei mėnuo turi mažiau darbo dienų, kiekvienos jų „vertė“ bus didesnė. Tad sirgdamas tokį mėnesį žmogus gaus santykinai daugiau pinigų, nei tada, jei tiek pats sirgs daugiau darbo dienų turintį mėnesį.
Išmokos dydis ir kompensuojamas uždarbis
Gauti ligos išmokas galima po to, kai gydytojas darbuotojui nustato ligą ir laikiną nedarbingumą.
62,06–100 proc. darbuotojo vidutinio atlyginimo dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys. Jis privalo mokėti ne mažesnę kaip 62,06 proc. dydžio išmoką).
Nuo trečios ligos dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Tačiau ji išmoką skaičiuoja ne tiesiog pagal vidutinį jos gavėjo atlyginimą, bet pagal „kompensuojamą uždarbį“.
Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių (VDU), galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio dienos.
Paprastai kalbant, jei žmogus uždirba daugiau nei 2 VDU, jo išmoka vis tiek bus skaičiuojama pagal šį dydį.
Negana to, „Sodra“ moka ne 100 proc., o tik 62,06 proc. kompensuojamojo užmokesčio dydžio išmoką.
Galiausiai ligos išmoka, kitaip nei, pavyzdžiui, nedarbo draudimo išmoka yra apmokestinama, tad į rankas gaunama suma dar mažesnė.
Kiek, tikėtina, gausite ligos išmokos iš „Sodros“, galima pasitikrinti pasinaudojus jos skaičiuokle.
Praėjusį mėnesį vidutinė ligos išmoka siekė 50,4 euro už vieną dieną, o išmokas gavo beveik 80 tūkst. gyventojų.
