Studentė Emilija (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad užpildė prašymą gauti kompensacijai už šildymą. Tačiau jos prašymas buvo atmestas, nes ji gyvena Palangoje, o studijuoja Vilniuje.
„Turiu būstą Palangoje, ten yra deklaruota ir mano gyvenamoji vieta. Tačiau studijuoju Vilniuje, kur kelis kartus per savaitę vykstu į paskaitas. Bandau gauti kompensaciją už šildymą, tačiau mano prašymas buvo atmestas dėl mano studijų Vilniuje“, – pasakojo mergina.
Ji pasidalijo savivaldybės atsakymu ir stebėjosi specialistų nesupratingumu, kad nedirbanti studentė be pagalbos išlaikyti būsto negali.
Savivaldybės atsakyme nurodyta, kad prašymas atmestas, nes jame rasta klaidų, neužpildytas prašymo priedas apie einamąsias mėnesio pajamas.
„Studijuojate Vilniuje, todėl prašome negudrauti ir nurodyti faktinės gyvenamosios vietos adresą. Vadovaujantis įstatymu, jūsų atveju bus tikrinamos gyvenimo sąlygos, nes kompensacijos teikiamos tik faktiškai gyvenant būste“, – rašoma savivaldybės komentare.
Emilija įtaria, kad čia ne sistemos, bet specialisto problema, kuris nenori skirti kompensacijos.
Kompensacija turėtų būti skiriama nepaisant studijų kitame mieste
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad būsto šildymo išlaidų kompensacija skiriama būste gyvenamąją vietą deklaravusiems asmenims, vertinant jų pajamas ir išlaidas, tenkančias būstui išlaikyti.
„Šiuo atveju, aplinkybė, kad studentas, kuris deklaruoja gyvenamąją vietą būste, esančiame Palangoje, tuo pačiu metu ir studijuoja Vilniuje, neužkerta kelio gauti kompensaciją“, – tikino ministerija.
Tuo metu Palangos savivaldybė portalui tv3.lt atsakymo nepateikė ir nepaaiškino, kodėl studentei neskiriama kompensacija už šildymą.
Studentus ragina naudotis ir būsto nuomos kompensacija
Studentai, kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą savivaldybėje, kurioje studijuoja, gali pasinaudoti būsto nuomos dalies kompensacija. Ji taikoma tiek nuomojantiems būstą, tiek gyvenantiems bendrabutyje. Kompensacija gali siekti iki 379 eurų, priklausomai nuo miesto ir nuomojamo būsto ploto. Vis dėlto, pavyzdžiui, Vilniuje šia lengvata pasinaudoja tik iki 100 studentų.
Kompensacija yra skiriama, kai asmens be šeimos deklaruotas turtas yra iki 13 671 eurų, o grynosios metinės pajamos – iki 9 114 eurų.
Ja gali pasinaudoti neturintys nuosavo būsto. Taip pat ir nuosavo būsto savininkai, kurių turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra asmuo su negalia ar sergantis sunkia lėtine liga.
Norint gauti paramą nuomos sutartį reikia sudaryti ne trumpiau kaip vieneriems metams ir įregistruoti ją Nekilnojamo turto registre. Kompensaciją galima gauti ir už bendrabučio kambarį. Tokiu atveju reikėtų su aukštąją mokyklą sudaryti būsto nuomos sutartį ir ją pateikti savivaldybei.
Dėl kompensacijos gali kreiptis ir Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai, kurie turi laikiną arba nuolatinį leidimą gyventi. Taip pat, kartu gyvenantys kambariokai: jie turi sudaryti tris nuomos sutartis, nurodant koks gyvenamasis plotas tenka vienam gyventojui, arba šią informaciją pateikti vienoje sutartyje.
Visais atvejais dėl kompensacijos reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę.
Pasak Lietuvos studentų sąjungos viceprezidento Pauliaus Vaitiekaus, šių mokslo metų pradžioje studentai susidūrė su iššūkiais ieškant, kur apsigyventi: „Trūko vietų bendrabučiuose, o dabartinės būsto nuomos kainos įkandamos tikrai ne kiekvienam studentui. Dėl to pasinaudoti kompensaciją labai raginu kiekvieną, kuris atitinka numatytus kriterijus.“
P. Vaitiekus teigia, kad šiuo metu skundų dėl vietų trūkumo nesulaukia: „Norisi tikėtis, kad aukštosios mokyklos išsprendė susidariusias problemas ir rado išeitis, kur apgyvendinti studentus. Šiuo metu ieškome sprendimų, kad tokia situacija nepasikartotų kitąmet. Vienas iš jų – lėšų paieškos bendrabučių atnaujinimui. Tai ne tik leis sukurti papildomas gyvenamąsias vietas, bet ir pagerinti esamų kokybę.“
Jis pabrėžia, kad atsakomybę už tai turėtų prisiimti tiek aukštosios mokyklos, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
