„Finansų ministerija atvirai pripažįsta, kad siūlomi mokesčių pakeitimai sumažins Lietuvos BVP 0,2 proc. Prieš savaitę paskelbti Trumpo muitai Europai, kurie kol kas tik pristabdyti, gali kainuoti papildomai sumažinti BVP 0,65 proc. Tad turime precedento neturintį atvejį – patys sau brėžiame recesijos kontūrus tuo metu, kai rizikos kyla iš išorės“, – pažymi V. Janulevičius.
Pasak LPK prezidento, siūlomi GPM pakeitimai labiausiai palies ne aukščiausias pajamas gaunančius asmenis, o vidurinę klasę – specialistus, įmonių vadovus, eksportuotojus.
„Būkime atviri – šie mokesčiai nepalies tik vadinamosios „elito“ grupės. Jie tiesiogiai palies vidurinę klasę: eksportuojančių įmonių vadovus, inžinierius, aukštos kvalifikacijos specialistus. Tai žmonės, kurie tempia ekonomiką į priekį. Didesnė mokestinė našta jiems – tai mažesnė motyvacija, didesnė emigracijos rizika ir regionų stagnacija,“ – sako LPK prezidentas.
V. Janulevičius taip pat mano, jog siunčiamas neigiamas signalas tarptautiniam kapitalui.
„Kapitalas, ypač tarptautinis, yra jautrus dviem dalykams: geopolitinei įtampai ir reguliaciniam neapibrėžtumui. Šiuo metu Lietuva turi abu. Tuo metu kai pasaulis perbraižo investicijų žemėlapį, Lietuva siunčia signalą, kad čia brangu, neprognozuojama, o sėkmė – apmokestinama“, – reziumavo verslo atstovas.
„Gynybos finansavimą galima ir būtina užtikrinti iš tvaraus ekonomikos augimo – per eksporto plėtrą, produktyvumo didinimą, investicijas. Tam reikia ne eksperimentų, o aiškios, stabilios ir augimą skatinančios mokesčių sistemos“, – teigia V. Janulevičius.
Kaip kontrastą Lietuvai, LPK pateikia Vokietijos pasirinktą kryptį.
„Tuo metu kai Lietuva renkasi augimą stabdančius sprendimus, Vokietija mažina pelno mokestį nuo 15 proc. iki 10 proc., skatina investicijas per spartesnį nusidėvėjimą ir mažina energijos kainas verslui. Tai strategija, kuri grindžiama paprasta logika – gynyba ir atsparumas finansuojami iš augimo, o ne iš jo likučių“, – sako V. Janulevičius
Pasak verslo atstovo, pasiūlyti mokestiniai pakeitimai parodo, kad Lietuvai trūksta strateginės krypties, o „mokestiniai eksperimentai“ gali kainuoti recesija.
LPK ekonomistės Eglės Stonkutės manymu, svarbiausia – vertinti ne tik, ką mokesčiai „palies“, bet kaip jie veiks ekonomiką.
„Pasiklystame svarstydami, ką labiausiai paveiks mokesčių pakeitimai – turtinguosius ar viduriniąją klasę. Tačiau svarbiausias klausimas – koks bus šių sprendimų poveikis ekonomikos augimui. Didinant gyventojų pajamų mokestį tokio neapibrėžtumo laikotarpiu kyla rizika ne tik nesurinkti planuotų pajamų, bet ir paskatinti šešėlį bei emigraciją. Tokia reforma gali būti mažai efektyvi, jei jos rezultatai neskatins pozityvios ekonominės elgsenos", – išvedė ekonomistė.
Rimanto Šadžiaus vadovaujama Finansų ministerija trečiadienį įregistravo mokesčių pertvarkos projektą ir siūlo taikyti nulinį tarifą nekilnojamajam turtui (NT), kurio vertė neviršija 40 tūkst. eurų.
Kaip numatoma ministerijos pasiūlytame projekte, 0,1 procento tarifas būtų taikomas NT vertei nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų. 0,2 proc. tarifas – iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. tarifas – iki 600 tūkst. eurų. Galiausiai, 1 proc. tarifą siūloma taikyti nekilnojamojo turto vertei, viršijančiai 600 tūkst. eurų.
Gyventojo pajamų mokestį (GPM) siūloma dalinti į keturias tarifo kategorijas, priklausomas nuo pajamų dydžio. Metinėms pajamoms iki 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc. tarifas. Panašiais apmokestinimo planais valdantieji dalinosi jau anksčiau.
Ketvirtasis, naujai siūlomas tarifas, paliestų gyventojus uždirbančius virš 120 VDU ir siektų 36 proc.
Mokesčių pakeitimų projekte taip pat numatyta didinti ar panaikinti kai kuriuos lengvatinius pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifus. Tarp galimų pakeitimų – siūlymas atsisakyti PVM lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms.
Dar siūloma padidinti lengvatinį PVM tarifą, taikoma apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui nuo 9 iki 12 proc. Ministerijos duomenimis, to finansinė nauda – 20,1 mln. eurų.
Visgi, ministerija siūlo sumažinti knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams taikomą lengvatinį PVM tarifą nuo 9 proc. iki 5 proc.
Taip pat pateiktas pasiūlymas visas ne gyvybės draudimo sutartis apmokestinti 10 proc. tarifu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
