D. Petrauskas pasakoja, kad iki renovacijos Dujotiekio g. 21 esantis 48 butų, 1974 m. statybos pastatas buvo ganėtinai šaltas, pasižymėjo didelėmis energijos sąnaudomis. Jo teigimu, pirmieji žingsniai būsto atnaujinimo link buvo žengti dar 2010 m., įkūrus bendriją.
„Tuomet nutarėme rinkti kaupiamąsias lėšas ir po truputį „savo jėgomis“ pradėjome labiausiai apleistų daugiabučio vietų renovaciją. Pirmiausia atsinaujinome šiluminį mazgą, tuomet pakeitėme rūsio ir laiptinės langus, duris, apšiltinome stogą, ant šildymo stovų susidėjome balansinius ventilius, nes visame name šiluma būdavo paskirstoma itin netolygiai. Tada supratome, kad daugiau savomis lėšomis nebepasidarysime ir nusprendėme dalyvauti Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje“, – sako bendrijos pirmininkas.
Jis pratęsia, kad prie didelio butų savininkų įsitraukimo prisidėjo ir faktas, kad kompleksinę renovaciją tuo metu baiginėjo ir visai šalia esantis daugiabutis. Tai lėmė, kad net iki tol skeptiškais buvę gyventojai ėmė klausinėti, kada ateis eilė renovuoti jų pastatą.
„2014 m. pabaigoje per kelius mėnesius pasiruošėme dokumentaciją, pasisamdėme administratorius, subūrėme susirinkimus, kurių metu renovacijai pritarė virš 75 proc. gyventojų. Tam įtakos turėjo ir akivaizdūs ankstesnių investicijų rezultatai, sutaupymai. Tiesa, nusprendus įsidiegti atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančias technologijas, t.y. šilumos siurblį gruntas-vanduo, teko skirti nemažai pastangų, kad įtikintume butų savininkus, jog turėtume ir patys tapti šilumos gamintojais“, – teigia D. Petrauskas.
Šildymo sąskaitos ženkliai sumažėjo
Pašnekovas pratęsia, kad vis dėlto galiausiai gyventojams pavyko įrodyti, kad AEŠ naudojančių technologijų įsidiegimas – geriausias kelias.
„Procesą palengvino ir tai, kad visą laiką prašiau, jog kartu su garbaus amžiaus žmonėmis, kuriems šie dalykai yra sunkiau suprantami, į susirinkimus ateitų ir jų vaikai ar anūkai, kurie galėtų patarti. Galiausiai pavyko su visais susibendrauti ir pasiekėme gerų rezultatų. 2015 m. pasidarėme didžiąją dalį darbų, o 2016 m. renovacija buvo baigta“, – sako D. Petrauskas.
Pašnekovas toliau pasakoja, jog geriausiai daugiabučio sutaupymai pasimato juos palyginus su kaimyniniais pastatais: „Pavyzdžiui, netoli mūsų stovi dar vienas devynaukštis, kuriame buvo atlikta standartinė renovacija, neįdiegiant AEŠ naudojančių technologijų. Pastebėjome, kad mes gyvenam maždaug 40 proc. pigiau nei šis namas. Tuo pat metu mūsų šildymo sąskaitos maždaug dvigubai mažesnės už kitų dviejų, šalia stovinčių ir visiškai nerenovuotų daugiabučių. Apskritai, spalio ar lapkričio mėnesį mūsų sąskaitos gali siekti ir 5 ar 8 eurus, o šalčiausią mėnesį – apie 25 eurus.“
Tapo labiau nepriklausomi
D. Petrauskas pažymi, kad Dujotiekio g. 21 namas įsirengė 3 šilumos siurblius. Tiesa, kadangi daugiabutis nėra visiškai atsijungęs nuo šilumos tinklų, jo gyventojai moka mažą galios mokestį, kad šalčiausiomis metų dienomis galėtų papildomą kiekį šilumos „pasiimti“ iš miesto tinklų.
„Apskritai, įgijome ir daugiau nepriklausomybės – gyvenam ne tik taupiai, bet ir šildymo sezoną pradedame ar pabaigiame, kada tik norime. Pavyzdžiui, gegužė šiemet buvo vėsi, todėl sistema veikė minimaliu pajėgumu. Praeityje esame šildymo sezoną pradėję ir spalio pirmąją, kuomet miestas šildymą įjungdavo tik antroje spalio pusėje. Tai leidžia išvengti elektrinių radiatorių, o komfortiška temperatūra galime džiaugtis ištisus metus“, – sako bendrijos pirmininkas.
Tikisi didesnės valstybės paramos
Vis dėlto pašnekovas akcentuoja, kad kylančios elektros kainos kelia nemažą galvos skausmą Dujotiekio 21 g. daugiabučio namo bendrijai ir gyventojams.
„Šiuos metus elektra mums bus tiekiama senomis kainomis, tačiau nuo kitų metų turėsime didelį kainų šuolį, todėl ieškome įvairių sprendimų. Vienas iš jų – nuosava saulės elektrinė. Kuo toliau, tuo labiau akivaizdu darosi tai, kad šilumos siurbliai ir saulės elektrinės privalo eiti koja kojon, norint, kad jie neštų maksimalų kiekį naudos. Jau bendravome su elektrinių gamintojais, kurie net spėjo paruošti projektą, kaip atrodytų fotovoltiniai saulės moduliai ant namo fasado. Vis dėlto tai pareikalautų nemažų lėšų, todėl vis dar svarstome skirtingas galimybes“, – sako D. Petrauskas.
Jo teigimu, norint toliau skatinti renovaciją ir AEŠ naudojančių technologijų diegimą, būtina didesnė valstybės parama: „Pabrangus statybinėms medžiagoms ir darbams, tikimės, kad netolimoje ateityje valstybė saulės elektrinių diegimą skatins dar labiau, skirs tam daugiau lėšų ir didesnį finansavimą. Tokiu atveju investicijos atsipirktų gerokai greičiau.“
Straipsnių serija „Renovacija mažina klimato kaitą“ skaitytojus plačiau supažindins su renovacijos galimybėmis, siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Daugiau informacijos apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą galite rasti: www.betalt.lt arba telefonu 8 614 99699.
