Seimo narė Agnė Bilotaitė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiuosius dažnai lydi gėda ir nepasitikėjimas institucijomis, todėl būtini tiek teisiniai pokyčiai, tiek koordinuota pagalba nukentėjusiesiems.
E. Maziliauskienė sako, kad seksualinius nusikaltimus galima laikyti šešėline sritimi, o dalis to priežasčių yra tai, jog nuketėjusiesiems nuo tokio tipo nusikaltimų tenka praeiti ilgą ir sudėtingą procedūrinį kelią.
„Jeigu mes kalbame apie nepilnamečius, visi suprantame, jie saugosi, jie bando nuslėpti, vietoj to, kad ateitų, paprašytų pagalbos ir pasakytų. Taip, tai yra švietimo labai didelio indėlio reikalaujantis dalykas, pasitikėjimo institucijomis, be jokios abejonėmis ir tinkamos pagalbos suteikimo. Čia yra tikrai pagrindiniai elementai“, – spaudos konferencijoje Seime šią savaitę kalbėjo E. Maziliauskienė.
Tuo metu Seimo narė Agnė Bilotaitė teigė, kad dažnai nukentėję nuo seksualinės prievartos ar smurto jaučia gėdos bei kaltės jausmą, nepasitiki teisėsauga. Tą įrodo ir Europos Sąjungoje atliekami tyrimai.
„Europos lyčių lygybės instituto tyrimai rodo, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) 1 iš 3 moterų savo gyvenime yra patyrusi fizinį arba seksualinį smurtą, tačiau tik 1 iš 7 moterų kreipiasi į teisėsaugos institucijas“, – nurodė A. Bilotaitė.
Ji pridėjo, kad tai rodo, jog yra reikalingi tam tikri pokyčiai baudžiamajame kodekse, kalbant apie tokio tipo nusikaltimus.
„Vis tiek turėsime grįžti prie diskusijos dėl sutikimo. Visi žinome, kad buvo nemažai bandymų kelti šitą diskusiją į politinį lygmenį, bet, matyt, dar nepakankamai buvo įsigryninta. Bet turiu pažymėti, kad 18 ES valstybių turi savo reglamentavimą, kad turi būti sutikimas ir, jeigu jo nėra, tai yra prievarta“, – kalbėjo seimo narė.
A. Bilotaitė pažymėjo, kad taip pat reikia tobulinti ir kompleksinės pagalbos mechanizmus.
„Daugelyje ES šalių veikia koordinuotos pagalbos centrai, kur visos institucijos dirba išvien ir tokie centrai veikia 20 ES valstybių ir gal mums irgi reikėtų pagalvoti, kaip pereiti prie tokio modelio ir mūsų valstybėje turėti“, – sakė A. Bilotaitė.
Vardija, kaip atpažinti prievartavimo narkotikus
E. Maziliauskienė akcentavo, kad keblumų dėl seksualinių nusikaltimų sukelia ir tai, jog yra sudėtinga išskirti nusikaltėlių naudojamus prievartavimo narkotikus, kurie per paskutinius metus pradėjo keistis.
„Kažkada tradiciniais vadinti prievartavimo narkotikai, tai yra GBL ir GHB, prieš 10-15 metų mes tikrai turėjom nemažą kiekį išėmimų, kilogramais išimdavom. Jie dingo, dabar praktiškai 3 metus neturėjom atvejų, kada jie būtų aptikti, paimti ir išimti iš apyvartos. Bet yra naudojamos įvairios psichotropinės medžiagos, dalis jų yra vaistai. Tai yra slopinantys, raminantys, nuskausminamieji, migdomieji ir tai yra sudėtingai aptinkami dalykai“, – aiškino E. Maziliauskienė.
Ji pridėjo, kad tokio tipo narkotikai gali būti naudojami įvairiomis formomis – skysčiu, tabletėmis ar milteliais. O pastebėti juos gėrimuose taip pat yra sudėtinga.
„Net jeigu nesimato akivaizdžiai drumzlių, padidėjusių burbuliukų kiekio, tai nereiškia, kad tai nėra paveiktas gėrimas“, – spaudos konferencijoje pažymėjo E. Maziliauskienė.
Kriminalinės policijos atstovė taip pat pasidalino, kad žmogaus reakcija į prievartavimo narkotikus, priklausomai nuo medžiagos, taip pat gali būti skirtinga.
„Tai gali būti slopinantis poveikis, sąmonės praradimai, atminties sutrikimai. Tie tradiciniai vadinamieji prievartavimo narkotikai pradžioje duoda tokį euforijos pojūtį, libido netgi iššaukia paskatinimą, vėliau žmogus tampa pasyvus, neorientuotas aplinkoje, sutrinka koordinacija, atmintis, veiksmai ir į tai tikrai reikia reaguoti“, – sakė E. Maziliauskienė.
Visgi kriminalinės policijos atstovė pažymi, kad šios medžiagos taip pat greitai pasišalina iš žmogaus organizmo, todėl nukentėję nuo seksualinių nusikaltėlių turi veikti greitai bei kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą.
„Mes tikrai turime mechanizmą, kaip padėti, suorientuoti, kur nukreipti, apsaugoti nuo pašalinių akių“, – aiškino ji.
E. Maziliauskienės teigimu, pastaraisiais metais fiksuojamas padidėjęs seksualinių nusikaltimų skaičius, o kasmet nuo jų nukenčia apie 300 moterų.
Tiesa, ji priduria, kad didėjantis skaičius gali parodyti ir tai, kad nukentėję asmenys ar jų aplinka labiau pasitiki teisėsauga ir dažniau informuoja apie tokius nusikaltimus.
Visgi pasakyti, kiek iš šių atvejų nukentėjusiosios buvo apsvaigintos yra sudėtinga, kadangi išgyvenę seksualinį nusikaltimą ne visada patys supranta, kad buvo apsvaiginti ar kreipiasi per vėlai, kada narkotiko organizme aptikti nebeįmanoma.
Spaudos konferencijoje „Išprievartavimo narkotikai – neklausk kodėl tyli – padėk prabilti“ dalyvavo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis, Seimo Moterų parlamentinės grupės vadovė Agnė Bilotaitė, sociologė, organizacijos „Ribologija“, dirbančios seksualinio smurto prevencijos srityje, bendraįkūrėja Reda Jureliavičiūtė, komikė, televizijos laidų vedėja, daug viešai kalbanti apie psichikos sveikatą ir seksualinio priekabiavimo problemas, Vita Žiba, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotoja Eglė Maziliauskienė.
Išplito galimi seksualinės prievartos atvejai
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pastarąsias savaites Lietuvą sukrėtė su seksualiniu priekabiavimu susiję įvykiai.
Liepos 19 d. galimai 2 vyrai išžagino 20-metę merginą Nidoje vykusio festivalio metu.
Liepos 29 d. buvo sulaikytas ugniagesys, kuris įtariamas liepos 19 d. Palangoje išprievartavęs moterį.
O liepos 28 d. buvo sulaikytas vyras, įtariamas liepos 26 d. naktį užpuolęs moterį ir esą siekęs ją išprievartauti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
