g. skaistė

Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad šuo metu per daug dėmesio skiriama Europos Komisijos (EK) pasirinkimui užšaldyti 8,7 mln. eurų Lietuvai priklausančių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) fondo lėšų, dėl plano dalies neįgyvendinimo.

Po naujienų portalo tv3.lt paviešintos informacijos apie finansų ministrę Gintarę Skaistę skubiai sureagavo ir pati ministrė. G. Skaistė būdama Kauno miesto tarybos nare pateko į nemalonią istoriją – buvo sulaikyta neblaivi prie vairo ir metams prarado vairuotojo pažymėjimą. Visgi tai nesustabdė politikės prašyti kompensacijų už transporto išlaidas iš savivaldybės biudžeto. G. Skaistė nuo 2007 m. buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos nare.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė atmeta galimybę Lietuvoje taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maisto prekėms, kaip tai padarė Lenkija. Ministrės teigimu, patirtis rodo, kad bet kokios tokio pobūdžio lengvatos teigiamai atsilieptų ne pirkėjams, o perpardavėjams – prekybos tinklams. Lenkijoje nuo vasario pusmečiui atšaukiamas pridėtinės vertės mokestis (PVM) maisto produktams. Be to, PVM atšaukiamas trąšoms ir mažinamas degalams (nuo 23 iki 8 proc.

Parlamentarams antradienį pristatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa – pagal ją neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didėtų 60 eurų – iki 460 eurų.  Pakeitus jo apskaičiavimo formulę, pajamos „į rankas“ padidėtų tik uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU).  „Kadangi neapmokestinamo pajamų dydžio instrumentas pats iš savęs yra brangus, jo teikiamą naudą reikia koncentruoti ten, kur jis duoda didžiausią poveikį.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad viešųjų finansų deficitas šiemet bus kiek mažesnis nei suplanuotas 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), bet kitąmet dėl migrantų krizės ir besitęsiančios pandemijos jis gali būti didesnis nei prognozuojami 3,5 proc., rašo „Verslo žinios“.  „Metų viduryje pataisius 2021-ųjų biudžetą buvo numatyta, kad deficitas sieks apie 6,5 proc. BVP. Bet tikėtina, kad metų pabaigoje jis bus kiek mažesnis“, – interviu dienraščiui sakė finansų ministrė.

Sprendimą dėl bankų pelno apmokestinimo, kai uždirbus daugiau nei 2 mln. eurų tenka mokėti didesnį mokestį, ateities turėtų teikti Seimas, nes būtent čia anksčiau kilo iniciatyva labiau juos apmokestinti, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Europos Sąjungos finansų ministrams pirmadienį galutinai pritarus daugiau nei 2 mlrd. eurų vertės Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad šiais metais į ekonomiką turėtų būti įlieta 149 mln. eurų plano lėšų. Numatoma finansuoti 200 MW galios energijos kaupiklių įrengimą, tūkstantmečio mokyklos programą ir švietimo skaitmeninių inovacijų plėtrą. Taip pat bus išplėstos Inovacijų fondo finansinės priemonės, orientuotos į startuolių programas.

Vyriausybė trečiadienį pasisakė už siūlymą įstatymuose įtvirtinti draudikų teisę sudarant sutartį tvarkyti apdraustojo sveikatos duomenis be jo sutikimo. Šiuo metu toks sutikimas yra būtinas.  Ministrų kabinetas pritarė siūlymui teikti įstatymo pataisas dėl duomenų tvarkymo Seimui. Projektas pakoreguotas pagal Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės pastabas.

Kultūros ministerija iki rudens turės parengti galimybių studijas dėl Kauno ir Klaipėdos centrinio pašto pastatų pritaikymo visuomenės poreikiams, trečiadienį nusprendė Vyriausybė.  Susisiekimo ministras Marius Skuodis priminė, kad dar buvusi Vyriausybė subūrė darbo grupę, kuri pateikė išvadas pradėjus dirbti jau naujajam Ministrų kabinetui. Po pasitarimo su Kultūros ministerija ir Turto banku nuspręsta siūlyti Vyriausybei atlikti studijas.

Vyriausybė tęsi pažadą ir pradeda iš esmės peržiūrėti ankstesnės Vyriausybės patvirtintą ūkio gaivinimui skirtą 5,8 mlrd. eurų vadinamąjį Ateities ekonomikos DNR planą. Konkretesni sprendimai numatomi kitą savaitę.  Finansų ministerija šią reviziją motyvuoja noru išvengti painiavos dėl finansavimo šaltinių. Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad iš plano norima eliminuoti 2014-2020 metų ES paramos lėšas.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ sprendimą 2024 metais neatlygintinai skirti akcijų pagrindiniams vadovams, jei bus pasiekti geri veiklos rezultatai, vertins būsima bendrovės stebėtojų taryba, sako finansų ministrė. Gintarės Skaistės manymu, reikia įvertinti, už ką tokia paskata skiriama ir ar ji nedubliuoja priedų už darbą, mokamų su kintamąja darbo užmokesčio dalimi.

Gintarę Skaistę į finansų ministres neoficialiai siūlanti Ingrida Šimonytė nesmerkia jos už praeities klaidas – vairavimą neblaiviai. I. Šimonytė sako vertinanti, kad G. Skaistė pati jai priminė apie pažeistą įstatymą, ir mananti, kad sąžinė baudžia geriau nei viešas smerkimas. 2013 m. G. Skaistė vairavo neblaivi ir įkliuvo Kauno policijos pareigūnams. Policininkams įtarimus sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis.

Seimas davė startą valdančiųjų iniciatyvai kurti valstybinį banką. Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės pagalbos steigiant valstybinį banką. Vis dėlto opozicija atkreipia dėmesį, kad naujos institucijos kūrimas neturės įtakos tam, ko tikisi piliečiai, – mažesnėms būsto palūkanoms ar paslaugų įkainių mažėjimui. Grupė valdančiųjų Seimo narių banką siūlo steigti veikiančių bei garantijas teikiančių agentūrų pagrindu.

Valstybinio banko idėja Seime žingsnis po žingsnio virsta kūnu. Valdančiųjų siūlymas steigti valstybinį plėtros banką sulaukė pirmojo, bet kol kas ne galutinio parlamentarų palaikymo. Savo ruožtu opozicija tvirtina, kad valstybinis bankas būtų dar viena terpė vešėti korupcijai ir kištis politikams. Seimui antradienį pateikta valdančiųjų iniciatyva dėl valstybinio banko.

Valdantieji siūlo nuo kitų metų indeksuoti ir taip padidinti kai kurias valstybines pensijas. Valstybinių pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė ir valstietis Jonas Jarutis.  Jeigu valdančiųjų pakeitimui Seimas pritars, būtų indeksuojamos pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusiųjų asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnių, mokslininkų valstybinių pensijos.

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė stipraus alkoholio, benzino, dyzelino, įskaitant skirtą žemdirbiams, akcizų didinimui. Pastarasis didės simboliškai – keturiais eurais.  Skaičiuojama, kad padidinus akcizus, biudžeto pajamos kitąmet išaugs 42 mln. eurų.  Už atitinkamus Akcizų įstatymo pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai, prieš 10, susilaikė 38. Seimas dėl galutinio įstatymo priėmimo dar turės balsuoti.

Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo, kad darbo skelbimuose nurodant siūlomo atlyginimo dydį jo viršutinė ir apatinė riba negalėtų būti didesnė kaip 30 procentų. Pasak jos, nustačius tokią siūlomo atlygio intervalo ribą darbo skelbimuose pateikiama informacija būtų tikslesnė ir labiau atspindėtų žmonių poreikius gauti adekvačią informaciją apie būsimą darbo užmokestį.

Konservatorė Gintarė Skaistė siūlo visose savivaldybėse įtvirtinti centralizuotą priėmimo sistemą į ugdymo įstaigas. Švietimo įstatyme G. Skaistė siūlo nustatyti, kad „priėmimas į valstybines ir savivaldybės ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklas organizuojamas naudojant centralizuotą prašymų pateikimo ir gyventojų informavimo informacinę sistemą, vadovaujantis nešališkumo principu“. Seimo narės siūlymu, centralizuotas elektroninis priėmimas į švietimo įstaigas visose savival...

Nuolaidų daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms turinti suteikti Šeimos kortelė pradės veikti ne anksčiau kaip rugpjūtį, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė. „Kortelė veiks nuo rugpjūčio. Žmonės galės naudotis pradėti nuo rugpjūčio, kad rugsėjo 1-ąją leidžiant daugiavaikėms šeimoms vaikus į mokyklą, jos jau galėtų pasinaudoti nuolaidomis, kurios bus teikiamos“, – BNS tvirtino R. Šalaševičiūtė.

Bedarbio statusą siūloma suteikti ir studentams, jei jie turi bent vienerių metų nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių bei baigusiems tarnybą kariams. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą, kurią parengė konservatorė Gintarė Skaistė. „Didelė dalis studentų dirba. Tyrimai rodo, kad 34 proc. nuolatinėse bakalauro studijose besimokančių studentų dirba pilnu etatu. Magistro studijose tas skaičius siekia 73 proc.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Gintarė Skaistė ir Stasys Šedbaras kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl parlamentaro Stasio Jakeliūno veiklos. Parlamentarai pažymi, jog tokio precedento, kad Seimo narys bandytų daryti spaudimą prieš pradedant nagrinėti bylą, Lietuvoje nebuvo. „Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko S. Jakeliūno poelgis šokiravo.