Finansų ekspertas atsakė, kodėl bankų pelnai vis auga: „Savęs nenuskriaus, žinokit“

Horizonte šviečiantis bazinių palūkanų normų mažėjimui, premjerė Ingrida Šimonytė neketina kitąmet pratęsti bankų solidarumo mokesčio, esą pajamų biudžetas iš jo nebegautų. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pažiūrėkite į savo banko kortelę: naudinga žinoti, ką apie ją išduoda visi skaičiai

Vis daugiau lietuvių pinigų sąskaitose paprastai nelaiko: štai kaip pelningai juos įdarbina

Kas bus su jūsų pinigais bankuose, jei prasidėtų karas: štai ką pataria padaryti iš anksto

Uždirbo 2 kartus daugiau

Šiauliuose verslą pradedantis Emilis asmeniškai patyrė, ką reiškia paskolų palūkanų šuoliai. Ir puikiai supranta, iš ko bankai susikrauna pelnus. 

„Prieš tai mokėjau 500-us, dabar – jau netoli 800-us reikia sumokėti. Tiesiog tenka mažiau išleisti, kad padengtum tą skirtumą“, – tikino verslininkas. 

O bankai, kaip ir rodė prognozės, pernai užsidirbo rekordinį grynąjį pelną – beveik milijardą eurų. Tai yra – po eurą iš kiekvieno Lietuvos piliečio, įskaitant kūdikius kiekvieną dieną. Ir tai – jau atskaičiavus ketvirtį milijardo eurų bankų solidarumo mokesčio. 

„Bankų sektorius buvo pelningas, išskirtinai pelningas praėjusiais metais, bankai uždirbo, neaudituotais duomenimis, 986 mln. eurų pelno“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Tai yra dvigubai daugiau nei pernai ir net triskart daugiau nei užpernai. Kaskart už didesnės sumos išsigryninimą susimokantys ar dešimtis kilometrų iki bankomato važiuoti priversti žmonės į bankus ir jų pelnus žiūri kreivai:

„Vajezau, neigiamai, neigiamai.“ 

„Žmonės nesijaučia, kad galėtų laisvai pasiimti pinigus, disponuoti jais, tikrai turi daug nepatogumų.“ 

„Mūsų valstybės institucijos nieko nepadarė, kad būtų kažkokia konkurencija bankams. Jie drąsiai jaučiasi, kelia drąsiai visokias įmokas, prastina aptarnavimą, mažina savo kaštus, bet didina gyventojų kaštus“, – įsitikinęs finansų ekspertas Marius Jansonas.

Pasakė, kodėl susiklosto tokia situacija

Lietuvos bankas aiškina, kad komerciniai bankai padarė ir šį tą gero – naujoms paskoloms maržas sumažino trečdaliu. Tad ragina klientus persižiūrėti sutartis. 

„Tikrai skatiname gyventojus pagalvoti ir įsivertinti, ar nevertėtų refinansuoti būsto paskolų“, – siūlė S. Krėpšta.

Kadangi bankai moka palūkanas už terminuotuosius indėlius, žmonės ėmė juos aktyviau sudarinėti. Dabar jie sudaro ketvirtadalį visų indėlių – beveik 7 mlrd. eurų. Bankai žmonėms išmokėjo beveik pusę milijardo eurų už terminuotųjų indėlių palūkanas, tačiau jau pradėjo jas mažinti. Nors Euriboras sumažėjo vos 0,3 proc., kai kurie bankai palūkanas suskubo sumažinti jau puse procento. 

„Bankai savęs nenuskriaus, žinokit. Tokios manipuliacijos ir vyksta. Kol nebus valstybinio banko arba kito banko, kuris konkuruos su pagrindiniais bankais, nemanau, kad kažkas pasikeis. Bet mes tai jau 20 metų kalbam, niekas nesikeičia“, – dėstė M. Jansonas.

Beje, šiemet baigiasi bankų solidarumo mokesčio, skirto gynybai, terminas. Palūkanoms mažėjant, premjerė Ingrida Šimonytė nemato prasmės mokestį pratęsti.

„Mokestis galėtų būti pratęstas, tačiau, Lietuvos banko vertinimu, tą mokestį pratęsus įplaukų nebūtų tiesiog dėl mokesčio skaičiavimo tvarkos. Teoriškai mokestis galėtų būti, bet nebebūtų mokesčio bazės“, – teigė ji. 

Europos centrinis bankas palūkanas turėtų pradėti mažinti vasarą. 

„Mes prognozuojam, kad mažins 4 kartus. Metų pabaigoje bazinės palūkanų normos sumažės iki 3 procentų“, – tvirtino „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Vidutinė mėnesinė būsto paskolos įmoka dėl to sumažėtų pusšimčiu eurų. Pasak Nerijaus Mačiulio, atlyginimų augimas šiemet turėtų išlikti spartus. 

„Viršys 9 proc. tuomet, kai infliacija bus tik 1 proc., viena iš mažiausių ES. Tai perkamosios galios augimas Lietuvoje sieks beveik 8 procentus“, – pridūrė ekonomistas. 

„Swedbank“ skaičiavimais, šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai iš Baltijos šalių – 1,8 proc.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.