SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė pasakojo, kad bankas klientams siūlo dvi indėlių (taupymo) rūšis, už kuriuos yra mokamos palūkanos: kaupiamuosius ir terminuotuosius.
„Minimali kaupiamoji indėlio suma, į kurį lėšas galima bet kada įmokėti ir vėl nemokamai jas pasiimti tiek kartų, kiek klientui reikia, neprarandant sukauptų palūkanų, yra vos 1 euras.
Taigi, banko kaupiamasis indėlis praktiškai prilygsta einamojoje sąskaitoje laikomoms lėšoms – jomis galima visiškai laisvai disponuoti kada tik panorėjus ir yra mokamos palūkanos. Tiesiog pinigai yra laikomi kitoje – kaupiamojo indėlio sąskaitoje. Galima sudaryti ne vieną kaupiamojo indėlio sutartį – matome, kad neretai klientai per mobiliąją programėlę susikuria kiekvienam tikslui atskirus kaupiamuosius indėlius – kelionėms, didesniam pirkiniui ir panašiai“, – komentavo banko atstovė.
Pasak jos, kaupiamojo indėlio palūkanos šiuo metu siekia 2,25 proc.
„SEB banke kaupiamasis indėlis yra tiesiog atskira sąskaita lėšoms kaupti, iš kurio pinigus galima bet kada nemokamai įmokėti ir vėl juos pasiimti. T. y. visiškai lanksčiai elgtis su savo pinigais ir tuo pačiu gauti palūkanas, tiesiog pinigai yra laikomi kitoje – kaupiamojo indėlio sąskaitoje.
Savo klientams indėlį šiuo metu rekomenduojame kaip patogiausią formą finansinei pagalvei laikyti – tai yra tie pinigai, kurie turėtų būti likvidūs, greitai pasiekiami. Išnaudojant pakilusių palūkanų privalumus atsargai kaupiami pinigai palaipsniui didės ir augs nuo jų gaunamos palūkanos“, – komentavo banko atstovė.
Terminuoto indėlio palūkanos didesnės
Anot E. Dovbyšienės, minimali terminuotojo indėlio suma yra 100 eurų.
„Gyventojai vis dažniau naudojasi šiomis galimybėmis taupyti – gyventojų santaupos terminuotų ir kaupiamųjų indėlių forma per pastaruosius metus paaugo beveik 4 kartus. Šiuo metu apie 40 proc. gyventojų lėšų banke yra saugomos indėliuose.
Pastebime, kad klientai dažniau renkasi terminuotuosius indėlius – daugiau kaip 67 proc. visų indėlių šiuo metu sudaro būtent terminuotieji“, – sakė banko atstovė.
„Terminuotųjų indėlių sumų statistika rodo, kad indėliu galima paversti tiek sąlyginai mažas, tiek dideles santaupas“ 41 proc. klientų, sudariusių terminuotųjų indėlių sutartis, juose laiko nuo 1 tūkst. iki 10 tūkst. eurų; 44 proc. klientų indėliai siekia 10 tūkst. – 50 tūkst. eurų; 4 proc. – 100 – 1 tūkst eurų;
Dabar mūsų banke palūkanos už 12 mėn. terminuotąjį indėlį siekia 3,5 procento. Paprastai tariant, jei klientas metams kaip terminuotąjį indėlį padės 1 tūkst. eurų, papildomai sukaups 35 eurus, į indėlį nukreipus 10 tūkst. eurų, papildomai sukaups 350 eurų“, – skaičiavo E. Dovbyšienė.
Populiariausias terminuotas indėlis – metams
„Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė irgi skaičiavo, kad mažiausia terminuotojo indėlio suma – 100 eurų.
„Metinė palūkanų norma 12 mėnesių terminuotajam indėliui siekia 3,5 proc., tai reiškia, kad per metus už 100 eurų indėlį bus gaunama 3,5 euro palūkanų. Tiesa, šiuo metu naujiems banko klientams, pasidedantiems indėlį 6 mėnesiams, taikome 4 proc. metinę palūkanų normą.
Tuo metu kaupiamąjį indėlį kaupti galima pradėti nuo 10 eurų sumos, papildomos įmokos – nuo 1 euro, galimas kaupimo laikotarpis – nuo pusės iki vienerių metų. Nuo laikotarpio priklauso ir metinė palūkanų norma, ji gali būti 2,75 proc. arba 3,5 proc.“ – skaičiavo banko kasdienės bankininkystės vadovė.
Anot A. Mincienės, beveik 70 proc. banko klientų, kurie pasirenka terminuotąjį indėlį, deda jį vieneriems metams. Dažniausiai padedama suma – 18–27 tūkst. eurų.
„Pastebime ir didėjantį klientų susidomėjimą kaupiamaisiais indėliais bei taupomosios sąskaitos paslauga – pastaroji leidžia ne tik kaupti, bet ir esant poreikiui, dalį pinigų pervesti į einamąją sąskaitą.
Šiais produktais dažniau naudojasi žmonės, kurie dar neturi sukaupę didesnio kapitalo ar vadinamosios „finansinės pagalvės“, bet siekia tai padaryti taupydami ir gaudami už tai papildomą finansinę paskatą – palūkanas“, – pastebėjo banko atstovė.
Renkasi įvairius investavimo ir taupymo būdus
Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato taip pat sakė, kad bankas siūlo galimybę laikyti pinigus terminuotuose indėliuose, minimali indėlio suma – 100 eurų.
„Šiuo metu už metų trukmės indėlius mokamos 3 proc. palūkanos, o gyventojo sukaupta suma priklausys nuo į indėlį padėtos sumos ir sutarties trukmės. Tikslią sumą galima apskaičiuoti, pasinaudojus banko pateikiama terminuotojo indėlio skaičiuokle.
Kaip rodo mūsų duomenys, mūsų klientai terminuotuose indėliuose ir e. taupyklėje laiko apie trečdalį visų sąskaitose esančių lėšų. Per pastaruosius metus terminuotuose indėliuose laikomų lėšų suma išaugo daugiau kaip 2 kartus“, – skaičiavo banko atstovas.
Pasak P. Ladziato, gyventojai aktyviai domisi ne tik taupymo, bet ir kitomis galimybėmis uždirbti grąžos ir vis dažniau pasirenka turimas lėšas investuoti.
„Kaip rodo banko duomenys, vertybinių popierių sąskaitas banke turinčių gyventojų skaičius per praėjusius metus išaugo apie 30 proc., o juose turto turinčių gyventojų padaugėjo apie 1,5 karto. Bendra gyventojų turimų investicinių priemonių vertė per praėjusius metus išaugo daugiau kaip 80 proc. ir 2023 m. pabaigoje sudarė daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų.
Net 2 iš 3 gyventojų, turinčių vertybinių popierių sąskaitą banke, turėjo įsigiję vertybinių popierių. Tai rodo, kad gyventojai ne tik išbando investavimą, bet jis vis dažniau tampa nuolatiniu įpročiu, kuris gali užtikrinti sparčiau augantį finansinį turtą ar ilgainiui padidinti gaunamas pasyvias pajamas“, – komentavo banko atstovas.
Kada už indėlius būtina susimokėti mokesčius?
VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė komentavo, kad kai kuriais atvejais gyventojai turi susimokėti mokesčius nuo sukauptos indėlių sumos.
„Kai indėlių sutartys dėl Lietuvos ir užsienio valstybių už jų bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d., nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos, jei bendra per mokestinį laikotarpį gauta palūkanų suma už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už indėlius neviršija 500 eurų sumos.
Tačiau jeigu bendra per metus gautų palūkanų suma už indėlius ir ne nuosavybės vertybinius popierius viršija 500 eurų sumą, tai pajamų mokesčiu apmokestinama šį dydį viršijanti suma, taikant 15 proc. arba 20 proc., jei pajamos viršija 120 vidutinio darbo užmokesčio pajamų mokesčio (GPM) tarifą. Tokiu atveju gautas pajamas ir mokesčius deklaruoti reikia iki gegužės 2 d.“ – komentavo VMI atstovė.
R. Virvilienė pateikė ir pavyzdį.
Jeigu, gyventojas 2023 m. laikotarpiu gavo: 50 eurų palūkanų už laikomą indėlį banke(indėlio sutartis sudaryta 2014-01-10), 320 eurų palūkanų už Ukrainos Vyriausybės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-01-03) ir 130 eurų palūkanų už kokios nors įmonės obligacijas (obligacijos įsigytos 2014-06-01).
Iš viso 2023 metais gyventojas gavo 500 eurų palūkanų. Kadangi ši suma neviršija įstatyme nustatyto dydžio, ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ir indėlio sutartis sudaryta nuo 2014-01-01, visa gautų pajamų suma gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinama“, – skaičiavo VMI atstovė.
Tačiau R. Virvilienė pateikė ir kitokį pavyzdį
„Tarkime, kad gyventojas tais pačiais metais dar gavo 50 eurų palūkanų už kito Lietuvos banko laikomą indėlį ir bendra gauta palūkanų suma yra 550 eurų, tokiu atveju, viršijanti dalis – 50 eurų, apmokestina GPM.
Jei gyventojas sutartį dėl indėlių Europos ekonominės erdvės valstybės banke ar kitoje kredito įstaigoje sudarė iki 2013 m. gruodžio 31 d. tai pagal šią sutartį gautos palūkanos pajamų mokesčiu neapmokestinamos ir jų deklaruoti nereikia“, – komentavo R. Virvilienė.
