Duomenys taip pat parodė, kad atsigavęs turizmo sektorius skatino Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikas, tuo metu eksporto jėgainė Vokietija sustojo, taigi nerimas dėl recesijos neišsisklaidė.
Oficiali ES duomenų agentūra pranešė, kad euro zonoje bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį išaugo 0,7 proc. – gerokai daugiau, nei tikėjosi analitikai.
Prasidėjus karui Ukrainoje gamtinių dujų ir bakalėjos prekių kainos smarkiai išaugo, o infliacija euro zonoje liepos mėnesį pasiekė dar vieną naują rekordą – 8,9 procento.
Energijos kainos liepą pakilo 39,7 procento.
Tai tik šiek tiek mažesnis nei birželio mėnesį fiksuotas rodiklis, o jį lėmė dujų tiekimo problemos.
Maisto, alkoholio ir tabako kainos augo 9,8 proc., viršydamos ankstesnio mėnesio tempą, dėl padidėjusių transporto sąnaudų, stygiaus ir neapibrėžtumo, susijusio su tiekimu iš Ukrainos.
Vokietija išliko tarp šalių, labiausiai veikiamų karo padarinių, o tai dar labiau padidino šalies bėdas, sukeltas besitęsiančių su COVID-19 susijusių apribojimų Kinijoje – itin svarbioje vokiečių ekonomikai rinkoje.
Stagnuojantis Vokietijos augimas antrąjį ketvirtį paskatino analitikus prognozuoti šalies ekonomikos nuosmukį, kuris persimes į visą žemyną.
Rusija smarkiai sumažino dujų srautus į Vokietiją, padidindama baimę, kad atsargų lygis šią žiemą bus labai mažas ir kad reikės normuoti dujų naudojimą, o tai būtų pražūtinga šalies ekonomikai.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad Vokietijai kyla didžiausias pavojus dėl karo Ukrainoje.
Ekonomistai sutinka, kad Europos perspektyvos ateinančiais mėnesiais yra labai neapibrėžtos, atsižvelgiant į karo poveikį.
Nuo turizmo priklausomos šalys pasižymėjo geresniu nei tikėtasi atsparumu, o Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikų raida viršijo lūkesčius, nes turistai plūstelėjo į populiariausias pasaulio vietas.
Prancūzijos ir Ispanijos ekonomikos, palyginti su ankstesniais ketvirčiais, ūgtelėjo atitinkamai 0,5 ir 1,1 procento.
Recesija yra „tikėtina“
Visgi analitikai perspėjo, kad turizmo augimas bus trumpalaikis ir kad visos šalys susidurs su didžiuliais iššūkiais išlaikyti augimą antrąjį šių metų pusmetį.
„Stipresni nei tikėtasi BVP duomenys <...> nekeičia fakto, kad gilėjanti energetikos krizė, sparčiai auganti infliacija ir kylančios palūkanų normos greičiausiai įstums regioną į recesiją kiek vėliau šiais metais“, – mano „Capital Economics“ ekonomistas Andrew Kenninghamas (Endriu Keningamas).
Italijos ekonomika, kuri kelia didelį susirūpinimą analitikams, taip pat neatitiko lūkesčių, antrąjį ketvirtį ūgteldama 1 procentu.
Italija yra labai įsiskolinusi, o analitikai baiminasi dėl politinės krizės pasitraukus ministrui pirmininkui Mario Draghi (Marijui Dragio).
Rekordinės infliacijos mėnesiai surišo politikos formuotojų rankas, kovojančius dėl augimo skatinimo.
Didieji centriniai bankai padidino palūkanų normas ir atkirto pinigų čiaupus, kad sumažintų vartotojų kainas, rizikuodami sulėtinti ekonomikos augimą ar dar stipriau ją paveikti.
Pastarasis scenarijus nutiko Jungtinėse Valstijose, kur duomenys parodė, kad didžiausia pasaulio ekonomika pateko į techninį nuosmukį, veikiama aukščiausios infliacijos per keturis dešimtmečius ir didėjančių skolinimosi išlaidų.
Europos Centrinis Bankas (ECB) praėjusią savaitę pakėlė palūkanų normas pirmą kartą nuo 2011 metų.
