Apie infliaciją, kitus ekonomikos iššūkius ir Ukrainos atstatymą žinomi šalies ekonomistai diskutavo forume „Lietuvos Davosas“.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė, kad šiuo metu patiriame kelis ekonominius šokus – palūkanų normų kilimą, energijos ir maisto kainų augimą.
„Tad vienu metu susiduriame su keliomis problemomis, kurios pristabdys ekonomikos augimą. Tik maža dabartinės infliacijos dalis yra susijusi su tiekimo grandinės sutrikimais, didelė dalis susijusi su ekonomikos perkaitimais.
Sumažinti infliaciją galima tik sukeliant recesiją. Centriniai bankai dabar suprato, kad vėlavo normalizuoti situaciją, laikė nulines palūkanas tada, kai buvo matomi visi perkaitimo ženklai. Ir dabar šiai situacijai išspręsti reikia sukelti recesiją“, – komentavo ekonomistas.
Pasak jo, galimas ir tas optimistinis, idealus scenarijus, kai keliant palūkanų normas pavyks pristabdyti ekonomikos augimą ir nesukelti recesijos, tuo pačiu sumažės infliacija ir viskas baigsis gerai.
„Tačiau tokio scenarijaus tikimybė, kaip rodo istorija, nėra labai didelė, tad nesu optimistiškai nusiteikęs, matydamas centrinių bankų entuziazmą stabdyti ir finansų rinkas, ir vartojimą“, – prognozavo ekonomistas.
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad Covid pandemija tik nukėlė krizę ateičiai.
„Kai pakils palūkanų normos, matysime, kaip sureaguos būsto rinka. Būsto kainų ir nuomos kainų santykis yra rekordiškai aukštas.
Pietų Europos šalys gavusios žalią šviesą metė daug pinigų pandemijos suvaldymui ir vis dar tebemeta. Kitos šalys, pavyzdžiui, Šri Lanka beveik bankrutavo. Tokių šalių eilėje bus ir daugiau. Lietuvai reikėtų reikėtų nebepūsti papildomų infliacijos ar NT burbulų. Valdžios sektoriaus išlaidos Lietuvoje augo sparčiausiai visoje ES. Dėl to puikiai jaučiamės ir vis tikimės to pinigų kranelio. Tačiau dabar tai skatinimas pinigais yra pavojingas“, – komentavo ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, šiuo metu valdžia kartais neatsilaiko, jaučia spaudimą ir kai kurioms sritims iššvaisto daugiau pinigų, nei galbūt reikėtų.
„Pavyzdžiui, suteikia kompensacijas šildymui, elektrai. Juk elektros sąskaitos ne visiems vienodai išaugo, kas gyvena namuose, gauna kelių šimtų eurų sąskaitas, o butų gyventojai – kelių dešimčių eurų. Turbūt visiems kompensuoti nėra labai protinga.
Geriausia koncentruotis į kitus dalykus, pavyzdžiui, darbo jėgos apmokestinimą. Dabar šalys konkuruoja dėl darbuotojų. Ir į Lietuvą atvykę darbuotojai neklausia, kokios čia elektros kainos, jie domisi, koks čia atlyginimas ir kokie mokesčiai“, – pastebėjo ekonomistas.
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikino, kad prasidėjus pandemijai tikėjosi gražios klasikinės krizės, tačiau jos nebuvo dėl į rinkas įlietų pinigų.
„Dabar greitu metu turėsime recesiją. Kiekvienoje šalyje ji prasidės skirtingu laiku. Tai nėra blogai, nes ekonominio pakilimo ciklas jau buvo per ilgas. Stabtelėjimo reikia, kad normalizuotųsi kainos.
Tačiau esant infliacijai ir aukštoms kainoms, išaugo žmonių lūkesčiai. Darbuotojai norės didelių atlyginimų, kurių verslai negalės ir toliau mokėti. Tai pristabdys visų lūkesčius“, – įspėjo ekonomistas.
Ukrainos atstatymas užtruks?
N. Mačiulis teigė, kad dėl žaliavų, įvairių komponentų, darbuotojų trūkumo, klestinčios paklausos, kurios nepasiveja pasiūla, turime didžiausią per 40 metų infliaciją JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kai kuriose kitose šalyse.
„Papildomos išlaidos Ukrainos atstatymui sukeltų dideles įtampas. Iš pradžių reikėtų pasirūpinti savimi“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, jeigu bus Europoje bus recesija, iš jos išeisime ne atstatinėdami Ukrainą, bet vystydami savo infrastruktūras.
„Apie tai bus daugiausiai kalbama. Mes esame arti Ukrainos, todėl esame suinteresuoti. Nuvažiavus toliau į Europą, nuotaikos ir nuomonės kitokios. Dabar, pavyzdžiui, Europa susirūpinusi, kaip išvežti grūdus iš Ukrainos. Sandėliai pilni, tuoj bus naujas derlius, senas ims pūti. Pasaulis badaus. Realu, kad kitais metais Europoje vėl matysime didelę pabėgėlių bangą.
Esame tokioje situacijos, kur sunku kažką prognozuoti“, – kalbėjo ekonomistas.
M. Dubnikovas pastebėjo, kad karas turi kelias fazes, o dabar vyksta karštasis karas, kai žudomi žmonės.
„Tačiau pasibaigus karštajai fazei, prasidės ekonominis karas prieš Rusiją sankcijomis. Ir tol bus spaudžiama, kol kris režimas. Tai gali užsitęsti labai ilgai. Tai nebus šių metų klausimas“, – prognozavo ekonomistas.
Anot jo, Ukrainos atstatymas neprasidės dabar iš karto.
„Iki to laiko dar turėsime ir ekonomikos sulėtėjimą ir kainų stabilizavimą.
Ukrainos atstatymas gali sukurti naujo ekonominio ciklo pradžią. Atstatymui reikės investicijų, kurios gali ir paskatinti ekonominį augimą“, – prognozavo ekonomistas.
