Opozicija iš pradžių bandė balsavimą sugriauti – iš posėdžio išėjo keturi jos atstovai, todėl valdantieji suskubo į Seimą iškviesti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovę, vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę – norint priimti sprendimą reikėjo, kad balsavime dalyvautų pusė komiteto narių – bent šeši.
Po keliolikos minučių liberalui Kęstučiui Glaveckui nutarus „cirko nebetęsti“, prie jo prisijungė ir balsavo socialdemokratė Rasa Bubergytė bei konservatorė Gintarė Skaistė. Ministrei buvo pranešta į posėdį nebevažiuoti.
Komiteto palaimintas mokestis būtų mokamas kiekvieną kartą įregistruojant ar perregistruojant automobilį.
Mokestis svyruotų nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo anglies dioksido (CO2) emisijos, jei ji viršija 130 gramų CO2 kilometrui.
Taršių automobilių apmokestinimui yra nepritarę Ekonomikos ir Kaimo reikalų komitetai, o Aplinkos apsaugos komitetas iš esmės pritarė, bet apsispręsti, kas jį mokėtų ir kada, paliko pagrindiniam komitetui.
Taršių automobilių mokestis, kaip po posėdžio sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas, valstybės biudžetą papildytų apie 19-20 mln. eurų.
„Tai iš tikrųjų yra nemažai“, – įsitikinęs jis.
Seimas spalio pabaigoje nepritarė Vyriausybės siūlymui mokestį mokėti kiekvieną kartą registruojant automobilį. Tada keli „valstiečiai“ pasiūlė mokestį taikyti tik pirmą kartą registruojant automobilį, bet netrukus persigalvojo ir vėl grįžo prie pirminės versijos – mokėti kaskart keičiantis automobilio savininkui.
Primename, kad Vyriausybė pasiūlė įvesti naujus mokesčius tam, kad į biudžetą surinktų papildomų pajamų, kurios reikalingos didėjančioms išmokoms finansuoti.
Naujausias Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narės Agnės Širinskienės pasiūlymas, kaip galėtų būti apmokestinti nuo kitų metų Lietuvoje registruojami automobiliai: