Posėdžio išvakarėse buvo pasiūlyta apmokestinti ne bankų turtą, kaip numatyta pradiniame Finansų rinkų dalyvių mokesčio projekte, o nustatyti didesnį pelno mokestį Lietuvos bankams.
Pelnas gaunamas iš pajamų atėmus išlaidas. Šiuo metu įmonių, taip pat ir bankų pelnas Lietuvoje apmokestinamas standartiniu 15 proc. tarifu. Smulkioms įmonėms taikomas 5 proc. mokesčio tarifas, kai kuriais atvejais taikomas ir 0 proc. tarifas.
Komiteto nariai svarstė, ar nereikėtų bankams taikyti 22 proc. tarifą. Vis dėlto galiausia komitetas nusprendė, kad jis būtų 20 proc. – tiek, kiek dabar yra Latvijoje ir Estijoje.
Lietuvos banko duomenimis, pernai šalyje veikiantys bankai gavo beveik 360 mln. eurų pelno. Šiemet daugelis bankų fiksuoja netgi geresnius rezultatus nei pernai.
Jeigu papildomas mokestis būtų taikomas tokiam pačiam pelnui, kokį bankai pasiekė praėjusiais metais, į biudžetą papildomai būtų surinkta 18 mln. eurų.
Lietuvos bankų asociacijos ir Lietuvos banko atstovai kritikavo sprendimą taip skubotai didinti pelno mokestį vienam sektoriui. Anot jų, toks selektyvus mokesčio didinimas gali prieštarauti Konstitucijai, taip pat atbaidyti investuotojus.
Tačiau posėdyje dalyvavęs finansų ministras Vilius Šapoka pripažino, kad papildomos pajamos iš didesnio bankų apmokestinimo yra įtrauktos į kitų metų valstybės biudžetą. Tai reiškia, kad nepriėmus šio įstatymo, reikėtų mažinti biudžeto išlaidas arba ieškoti kitų pajamų.
Dėl šio ir kitų projektų dar turės balsuoti visas Seimas.