Trečiadienį pasiūlymai įstatymo projektui svarstomi papildomame Seimo Kaimo reikalų komitete. Jie dar taip pat bus svarstomi pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete.
Vėliau už įstatymo projektą dar turės balsuoti Seimas. Jeigu priimtą įstatymą pasirašys prezidentas, jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios.
A. Širinskienė argumentuoja, kad jos pasiūlymas parengtas siekiant nustatyti mokestį automobilių valdytojams registruojant juos pirmą kartą Lietuvoje ar keičiant informaciją apie jau registruotos priemonės valdytoją; paskatinti rinktis tik mažataršę transporto priemonę; užtikrinti, kad mokestis prisidėtų prie taršos ir CO2 mažinimo tikslų įgyvendinimo.
Palyginti su ankstesne mokesčio įstatymo redakcija, tiek iš jo pavadinimo, tiek iš įstatymo teksto išbraukti žodį „pirmos“ (registracijos).
Be to, pagal Seimo narės pasiūlymą, registracijos mokestis būtų gerokai mažesnis nei buvo pradinis sumanymas. Ir jį reikėtų mokėti tik tuo atveju, jeigu automobilio CO2 dujų emisija siektų 131 g/km (ne nuo 116 g/km, kaip siūlyta anksčiau).
Komiteto posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mackevičius pripažino, kad A. Širinskienės registruotas pasiūlymas iš esmės atitinka ministerijos pirminį pasiūlymą.
Kancleris paaiškino, kad mokestis reikalingas sumažinti transporto sektoriaus taršą. Esą jeigu nieko nebus daroma, po kurio laiko Lietuvai reikės sumokėti ES 300 mln. eurų.
Vis dėlto Kaimo reikalų komiteto narių dauguma skeptiškai vertino naują mokestį, vadino jį „bauda“, jis esą nei matematiškai pagrįstas, nei su tarša susijęs.
Galiausia posėdyje dalyvavusių parlamentarų dauguma balsavo, kad iš viso nepritaria automobilių apmokestinimui. Dėl to apskritai net nesvarstė ir A. Širinskienės pasiūlymo. Komiteto priėjo išvadą, kad pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui siūlys nepritarti naujo mokesčio įvedimui.
Beje, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos turėjo rimtų pastabų ankstesniam (t.y. vienkartinio) mokesčio įstatymo projektui, pagal kurį mokėti reikėtų tik už naujai registruojamus automobilius.
Departamento išvadose atkreipiamas dėmesys, kad automobilių apmokestinimo niuansus skirtingose šalyse ne kartą nagrinėjo ES Teisingumo Teismas.
„Atsižvelgiant į nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, pažymėtina, kad siekiant atitikties ES teisei projektu siūlomas teisinis reguliavimas koreguotinas taip, kad apmokestinant vidaus rinkoje perleidžiamas ir iš kitų ES valstybių narių importuojamas naudotas transporto priemones būtų laikomasi mokesčių neutralumo principo“, – rašoma departamento išvadoje.
Paprastai kalbant, jeigu naujas mokestis būtų taikomas tik naujai į Lietuvą importuojamiems automobiliams, šie būtų brangesni už jau esančius rinkoje. O tai pažeistų laisvos prekybos principus.