Neseniai paskelbtame „Facebook“ įraše apie tai svarsto bendrovės „Milvas“ fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis. Jis atkreipia dėmesį, kad perkantys automobilį lizingu su likutine verte palūkanų sumoka daugiau, nei gali pasirodyti.
Įsipareigojimas vienai sumai, palūkanos – už kitą
Pirmiausia investuotojas paaiškina, kad lizingas su likutine verte nėra nuoma. Tarkime, automobilį sutariat pirkti už 50 tūkst. eurų. Pradinį įnašą dedate 20 proc. Likutinę vertę, po 4 metų, sutariat 40 proc.
Tai reiškia, kad: 1) sumokėsite 50*0,2=10 tūkst. eurų pirkimo metu; 2) pardavėjas įsipareigos po sutarto laiko tarpo, tai yra 4 metų, atpirkti transporto priemonę už 50*0.4=20 tūkst. eurų; 3) todėl per 4 metus jūs turite sumokėti 50-10-20=20 tūkst. eurų.
„Lizingo su likutine verte susitarimas iš esmės leidžia minimizuoti mėnesio įmokas ir pirkti 50 tūkst. eurų kainuojantį automobilį su mėnesio įmokomos lygiomis automobilio už 20 tūkst. eurų pirkimui be likutinės vertės. <...>
Kad išmokėtumėte 20 tūkst. eurų per 4 metus, per metus turite mokėti 5 tūkst. eurų arba apie 416 eurų per mėnesį. Žinoma, ant viršaus ir palūkanas. Jei skaičiuotumėt patys, tai išeitų, kad su 2,5 proc. palūkanų norma, per 4 metus, prie 20 tūkst. eurų paskolos, palūkanų iš viso turėtų „prikapsėti“ apie 1050 eurų. Tačiau realiai skaičius bus kitas – palūkanų iš viso išeis geri trys tūkstančiai“, – rašo T. Marčiulaitis.
Ir čia pat jis paaiškina: taip nutiks dėl to, kad palūkanos skaičiuojamos nuo automobilio vertės po pradinio įnašo. Šiuo atveju, nuo 40 tūkst. eurų. O kiekvieną mėnesį jos mažės skaičiuojant, kad iš 40 tūkst. eurų grąžinote apie 416 eurų. Tad pirmą mėnesį palūkanas mokat nuo 40 tūkst, eurų antrą nuo 39,6 tūkst. ir t.t, nepaisant, kad jūsų tiesioginis įsipareigojimas yra 20 tūkst. eurų.
„Dėl to palūkanų „sukapsės“ daugiau, nei galima būtų pagalvoti. Čia įdomu yra faktas, kad faktinės palūkanos išmokėtinai turto vertei (neskaičiuojant nusidėvėjimo, aišku) yra proporcingai likutinei vertei didesnės, nei nurodoma pasiūlyme. Kitaip sakant, jei pasiūlyme 2,5 proc., bet likutinė 50 proc., tai efektyviai, išpirktai turto vertei, per laikotarpį sumokama maždaug 5 proc.“, – aiškina fondų valdytojas.
Jis siūlo tokiais atvejais palūkanas skaičiuoti „buitiškai“ ir būtent tokią informaciją teikti vartotojams.
„Nors priskaičiuoti likutinę prie įsipareigojimų yra tikrai absurdiška, bet tikrai bus galinčių paaiškinti, kodėl nebus. Tad tiesiog žinokit, ką darot su savo pinigais realiai. Jei nesidarysite savo „Excell“ lentelės ir neskaičiuosit, galit netyčia priimti įdomių sprendimų, kurių visai nenorėjot priimti“, – įspėjo T. Marčiulaitis.
Gali būti papildomų sąlygų
Lietuvos banko (LB) Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji juriskonsultė Justina Tarasevičienė paaiškino, kad jos atstovaujama institucija vartojimo kreditų teikimo veiklą prižiūri tiek, kiek ją reglamentuoja Vartojimo kredito įstatymas.
Vadovaujantis jame pateiktu palūkanų normos apibrėžimu, vartojimo kredito palūkanų norma suprantama kaip metinė palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, taikoma išmokėtai vartojimo kredito daliai.
„Sudarant lizingo sutartį su vartojimo kredito davėju, pastarasis įprastai sumoka visą automobilio kainą pardavėjui, priklausomai nuo to, ar vartotojas moka pradinį įnašą. Tai reiškia, kad vartotojui yra suteikiamas finansavimas visai automobilio kainos daliai atėmus vartotojo sumokėtą pradinį įnašą.
Taigi ir palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos vartotojui paskolintos (finansuotos) sumos, nepriklausomai nuo to, kad vartotojas susitarė dėl automobilio atpirkimo ateityje“, – komentavo J. Tarasevičienė.
Anot jos, įprastai praktikoje automobilio atpirkimas būna sąlyginis, t. y. gali priklausyti nuo pardavėjo atpirkimo sutartyje nustatytų sąlygų, pavyzdžiui, nustatomi automobilio ridos ar naudojimosi termino apribojimai.
„Taigi pardavėjas ne visuomet gali garantuoti, kad automobilis visais atvejais bus atpirktas už sutartą likutinę vertę. Vadinasi, tokiu atveju likutinę vertę tektų sumokėti pačiam vartojimo kredito gavėjui.
Atsižvelgiant į tai, laikoma, kad vartojimo kredito davėjas finansuoja visą automobilio kainos dalį atėmus vartotojo sumokėtą pradinį įnašą, taigi jis turi teisę skaičiuoti palūkanas nuo visos finansuojamos sumos“, – aiškino juriskonsulė.
Jos teigimu, LB laikosi nuomonės, kad galima įvairi praktika, pavyzdžiui, kai sudaroma privalomo automobilio atpirkimo sutartis su vartotoju, vartojimo kredito davėjai galėtų neskaičiuoti palūkanų nuo visos paskolintos (finansuojamos) automobilio sumos.
Apeliuoja į teisės aktus
Paklausta, kodėl lizingo su likutine verte sutartis sudarantys klientai turi mokėti didesnes palūkanas, Lietuvos bankų asociacija situaciją komentavo taip:
„Palūkanos yra skaičiuojamos nuo paskolintų pinigų. Tad pirmiausia būtina atsakyti į klausimą, kas lizingo su likutine verte atveju yra traktuojama kaip skola, kitaip tariant – kaip kliento kreditinis įsipareigojimas.
Vadovaujantis Lietuvos banko 2019 m. sausio mėn. išaiškinimu, aprašytu atveju, kaip kliento įsipareigojimas vertinama visa finansuojama pirkinio suma, neišskiriant likutinės vertės.“
Pasak asociacijos, vadovaujantis galiojančiomis Vartojimo kredito teikimo gairėmis, palūkanos skaičiuojamos nuo visos išmokėtos kredito sumos.
„Klientui įsigyjant turtą pagal lizingo su likutine verte sutartį, bankas sumoka pardavėjui visą sumą iškart (cituojamame pavyzdyje – 40 tūks. eurų), neišskaičiuojant likutinės vertės.
Tad ši suma vertinama kaip kliento įsipareigojimas bankui. Pasibaigus sutarčiai, daiktas gali būti išpirktas už likutinę vertę – jau be palūkanų“, – komentare nurodė asociacija.
