Pusė besiskolinančiųjų vartojimo reikmėms šiuo metu tai daro apsidrausdami nuo netikėtų nelaimių ir rinkdamiesi kredito įmokų draudimą. Beveik visi vartojimo reikmėms pasiskolina neiškėlę kojos iš namų – internetu, rodo SEB banko duomenys.
„Vartojimo paskolų tendencijos šiemet rodo gyventojų finansinį išprusimą ir atsakingumą: paskelbus karantiną ir padidėjus neapibrėžtumui, daugelis pristabdė ateities planus, nebesiskolino planuotiems pirkiniams ar juos atidėdavo, todėl ir vartojimo paskolų išdavimo skaičiai smuko apie 40 procentų.
Karantinui pasibaigus, per vasaros mėnesius vartojimo paskolų paklausa grįžo į metų pradžios lygį“, – pranešime žiniasklaidai cituojama SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Anot jos, tai, kad vartojimo reikmėms gyventojai skolinasi atsakingai rodo ir nedideli šių paskolų atidėjimo skaičiai – nuo karantino pradžios bankas yra gavęs apie 500 prašymų atidėti vartojimo paskolų įmokų mokėjimą.
„Kas antras klientas šiuo metu renkasi vartojimo kreditą ir draudimą kartu – veikiausiai tam įtakos turi pandemija ir jos sukeltas neapibrėžtumas“, – mini S.Gutauskaitė-Bubnelienė. Draudimas leidžia apsisaugoti nuo situacijų, kai pablogėja galimybės vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į pasirinktą draudimo apsaugą, praradusiems darbą ar dėl ligos laikinai darbingumo netekusiems apdraustiesiems kredito įmokos iki pusės metų yra dengiamos iš draudimo bedrovės lėšų.
Pastaruoju metu vidutiniškai vartojimo reikmėms klientai skolinasi 4,8 tūkst. eurų ir paskolą renkasi grąžinti per trejus su puse metų. Pinigus, kaip ir anksčiau, dažniausiai naudoja būsto remontui ar automobiliui įsigyti.
40 proc. vartojimo paskolų yra išduodama penkiuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Vartojimo paskolas dažniau ima vyrai – jie sudaro 63 proc. visų besiskolinančiųjų. Vidutinis vartojimo paskolos gavėjo amžius siekia 41 metus.
Mažesniuose miestuose daugumą (41 proc.) besiskolinančių vartojimo reikmėms sudaro gyventojai, kurių pajamos siekia iki 1 000 eurų, didmiesčiuose didžiausią dalį vartojimo reikmėms besiskolinančiųjų (34 proc.) sudaro uždirbantys 1 000 – 1 500 eurų per mėnesį.
Anot S.Gutauskaitės-Bubnelienės, skolinantis vartojimo reikmėms reikia atsižvelgti į Lietuvos banko atsakingojo skolinimo reikalavimus, kai bendra mėnesio įmokų, mokamų įvairioms finansų įstaigoms, suma neturėtų viršyti 40 proc. visų per mėnesį gaunamų pajamų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ne tik į paskolos palūkanas, bet ir į vadinamąją bendrąją vartojimo kredito kainos metinę normą, sutrumpintai – BVKKMN, kuri nurodoma procentais ir apima visas išlaidas, sumokamas už paimtą vartojimo kreditą.