Tą teko patirti klaipėdiečiui Artūrui (vardas pakeistas), kuris po 40 metų išsiaiškino, kad buvusi žmona jam melavo ir jis visą gyvenimą augino bei išlaikymą mokėjo ne savo biologiniam sūnui.
„Išsiskyrėme, kai berniukui buvo 15 metų. Alimentus mokėjau, kol baigė vidurinę ir kol mokėsi aukštojoje. Su „sūnumi“ palaikome gerus santykius, jis – vedęs, turi vaikų. Ar galiu prisiteisti moralinę žalą iš jo motinos?“ – teiravosi Artūras.
Ką daryti sužinojus, kad vaikas – ne tavo?
Advokatas dr. Arvydas Budnikas, remdamasis savo paties patirtimi, patikino, kad tokių atvejų pasitaiko ir yra buvęs tikrai ne vienas.
Jis nurodė, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.
Todėl asmuo, įtariantis, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, teismui turi pateikti ieškinį jame nurodydamas aplinkybes ir pateikdamas įrodymus, dėl kurių jis abejoja esantis biologiniu vaiko tėvu.
A. Budnikas vardijo, kad nuginčyti tėvystę galima atlikus DNR ekspertizę, taip pat ir pati vaiko motina gali pripažinti faktą ir atskleisti tikrojo vaiko tėvo tapatybę.
Advokatas tik įspėjo, kad dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas 1 metų ieškinio senaties terminas nuo tada, kai asmuo sužinojo, kad galimai nėra biologinis vaiko tėvas.
Jei asmuo šį terminą praleistų, savo teisių ginti nebegalėtų.
Ar motina turės grąžinti visus „alimentus“?
Pasak A. Budniko, ginčijant tėvystę galima prašyti grąžinti ir nepagrįstai mokėtą vaiko išlaikymą, kadangi tai yra laikoma nuostoliais.
Jo aiškinimu, prievolė išlaikyti savo vaiką atsiranda tik tiems, kurie vaiko gimimo įraše yra nurodyti kaip vaiko tėvai.
Vis tik gali nutikti taip, kad gimimo įraše nurodytas tėvas su vaiku nėra biologiškai susijęs, bet būdamas suklaidintas teikė vaikui išlaikymą.
Pasak advokato, nagrinėjamu atveju motina žinojo, kad Artūras nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau jam melavo, neinicijavo tėvystės nustatymo, o siekė finansinės naudos.
Dėl jos veiksmų (veikimo ar neveikimo) Artūras buvo priverstas vykdyti kitam asmeniui (biologiniam vaiko tėvui) priklausančią prievolę išlaikyti vaiką.
Anot A. Budniko, tai yra nesąžiningas, nerūpestingas motinos elgesys, pridarant kitam asmeniui žalos. O tai yra pagrindas reikalauti grąžinti visus pinigus, kurie buvo mokami vaiko išlaikymui.
„Moteriai būtų taikoma civilinė atsakomybė. Teismas gali ją įpareigoti atlyginti nuostolius (mokėtus alimentus) ir priteisti neturtinę žalą.
Tačiau Artūras negalėtų reikalauti, kad pats vaikas grąžintų pinigus, kuriuos gavo kaip išlaikymą, nes vaikas nėra kaltas dėl šios situacijos – kalta yra motina“, – apibendrino advokatas.
Ar pavyktų prisiteisti dar ir moralinę žalą?
A. Budniko teigimu, dėl tėvystės apgaulės norint prisiteisti dar ir neturtinę (moralinę) žalą, reikėtų įrodyti, kad tą sužinojus asmeniui buvo sutrikusi sveikata, diagnozuoti kokie nors jos sutrikimai.
Taigi Artūras turėtų įrodyti, kad dėl vaiko motinos melo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, fizinį skausmą, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ar pan.
To neįrodžius jokia moralinė žala nebūtų priteisiama.
Advokatas negalėjo nurodyti, kiek laiko tokia byla truktų ar kainuotų, nes viskas priklausytų nuo aplinkybių: ar būtų samdomi advokatai, kiek jie kainuotų, ar vaiko motina pripažintų savo kaltę, ar reikėtų daugiau įrodymų ir pan.
Jis tik atkreipė dėmesį, kad pradedant bylą reikėtų apsišarvuoti kantrybę ir suprasti, kad procesas gali būti nepigus:
„Kita vertus, laimėjusi šalis iš pralaimėjusios šalies atgauna savo išlaidas. Tad, esant įsitikinusiam savo teisumu, bandyti tikrai verta.“
DNR testai – ne savo vaiką augina ir mamos?
„Affidea“ klinikų atstovai atskleidė, kad norinčių atlikti DNR (tėvystės nustatymo) tyrimą pasitaiko kiekvieną savaitę.
Apie 76 proc. atvejų testai parodo teigiamą tėvystės atitikimą, o apie 24 proc. nustatomas neatitikimas tarp vaiko ir tėvo.
Pašnekovai paminėjo, kad praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai tiriamas ne vaikas ir tėvas, bet vaikas ir motina:
„Retkarčiais nustatoma, kad motina irgi nėra biologinė vaiko mama. Taip pat pasitaiko atvejų, kai šeimoje ne visi vaikai būna vieno tėvo.“
DNR testus atliekančio „EasyDNA“ centro direktorė Ilona Šinskienė nurodė, kad tėvystės tyrimas yra viena dažniausių paslaugų.
„Tyrimų atliekama tikrai daug – nuo kelių per dieną iki kelių dešimčių per savaitę. Pastebime, kad testų poreikis vis dar auga: ne tik dėl teisinių ginčų, bet ir dėl asmeninio ramumo ar dokumentų tvarkymo užsienyje.
Statistika rodo, kad apie 20–30 proc. atliktų tėvystės testų nepatvirtina tėvystės, o likę ją patvirtina. Žinoma, kiekvienas atvejis yra individualus, o emocinis fonas – labai įvairus“, – kalbėjo I. Šinskienė.
Kiek kainuoja ir kaip atliekami tėvystės testai
„Affidea“ klinikose dviejų asmenų (vaiko ir vieno iš tėvų) DNR testas kainuoja 220 eurų.
Anot atstovų, tyrimas gali būti atliekamas tik iš kraujo arba burnos epitelio ląstelių. Atsakymai gaunami per 4 savaites.
Tuo metu į „EasyDNA“ DNR laboratoriją atkeliauja ne tik seilės ar nagai: „Esame turėję ir plaukų sruogų, dantų šepetėlių ar net panaudotų skustuvų. Ir visa tai gali tapti atsakymu.“
Standartinis DNR testas iš seilių mėginių (tėvas + vaikas) čia kainuoja nuo 229 eurus, dauguma atsakymų pateikiami per 7–10 darbo dienų, o už papildomą mokestį – per 3 darbo dienas.
„Antėja“ klinikose DNR testai kainuoja nuo 249 iki 615 eurų, priklausoma nuo tiriamo asmens (pvz., tėvas ar senelis) ir vaikų skaičiaus.
Atstovai nurodė, kad tyrimo atlikimo terminas – nuo 7 iki 10 darbo dienų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!