„99,9 proc. tikimybe mūsų stojimo į NATO kaina – didelis karas su Rusija. O jeigu mes neįstojame į NATO, tai (reiškia) visišką inkorporavimą į Rusiją per 10–12 metų. Štai kur mes dabar atsidūrėme, o dabar balsuokite už Zelenskį“, – 2019 m. kovo 18 d. publikuotame „Apostrof“ interviu aiškino Oleksijus Arestovičius.
Kaip jis pats jau šių metų kovo mėnesio Dmitrijaus Gordono laidoje aiškino: aš juk apie būsimą karą su Rusija sakiau ne tik 2019, bet ir 2015, ir 2017 metais.
Jo teigimu, Rusijos ir Ukrainos susidūrimas buvo neišvengiamas net jeigu Kremliuje būtų sėdėjęs kitas lyderis, „net ir koks nors liberalas“. Tai jis aiškina geopolitinėmis ir karinėmis-politinėmis tendencijomis.
„Aš tai pasakiau ir mane 3 metus kas tik netingėjo vadino bepročiu ir provokatoriumi“, – paaiškino O. Arestovičius.
Paklausė: „Kuo viskas baigsis ir kada“
D. Gordono paklaustas, „kuo viskas baigsis ir kada“, O. Arestovičius paaiškino, kad Ukrainos ir Rusijos derybos dabar atsidūrė „kryžkelėje“ ir yra du galimi situacijos sprendimo būdai.
Pirmasis numato „labai greitą, per savaitę ar dvi“ susitarimą su Rusija, kas reikštų visišką rusų kariuomenės atitraukimą „iki vasario 23-iosios ribų“. Antrasis – Rusija siunčia į frontą Ukrainoje savo „paskutinius rezervus“ ir taip karo veiksmai užsitęs dar mėnesiui, o tada – „viskas“.
„Mes labai puikiai suprantame, kad jeigu (iš derybų) gausime mažiau negu turėjome iki karo, tai bus pralaimėjimas. O su pralaimėjimu čia niekas nesutinka“, – paaiškino O. Arestovičius.
Atsakydamas į klausimą, ką tokiu atveju savo liaudžiai galėtų „parduoti“ V. Putinas, O. Arestovičius akcentavo Rusijos reikalavimą dėl Ukrainos „demilitarizacijos“. „Jie juk realiai pridarė mums žalos. Tai yra teisybė“, – aiškino jis.
O. Arestovičius taip pat mano, kad V. Putinas galės Rusijos visuomenei pateikti ir Ukrainos nestojimo į NATO argumentą: „Visi turi suprasti, kad juk ne mes atsisakėme stojimo į NATO, NATO mūsų atsisakė“.
