Rusija prie sienų su Ukraina sutelkė stiprias pajėgas, o JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį sakė esąs tikras, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas apsisprendė artimiausiomis dienomis įsiveržti į kaimyninę šalį.
Maskva naudoja invazijos į Ukrainą grėsmę kaip kozirį, spausdama Vakarus sustabdyti NATO plėtrą ir liautis laikytis, anot jos, „Šaltojo karo ideologijos“.
Per kruopščiai surežisuotą susitikimą Pekine per žiemos olimpinių žaidynių atidarymą V. Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas vieningai pasisakė prieš tolesnę NATO plėtrą.
„Pirmąkart matome, kaip Pekinas prisideda prie Maskvos, ragindamas NATO sustabdyti naujų narių priėmimą“, – per Vokietijoje vykstančią Miuncheno saugumo konferenciją sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„Tai mėginimas valdyti laisvų valstybių likimą, perrašyti tarptautinių taisyklių knygą ir primesti savuosius autoritarinius valdymo modelius“, – perspėjo jis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen irgi griežtai kaltino Maskvą „įžūliu mėginimu“ perrašyti pasaulio tvarką.
Rusija ir Kinija siekia „pakeisti esamas tarptautines taisykles. Jos stipriausiojo teisė yra priimtinesnė už įstatymų viršenybę, bauginimas – už savarankišką apsisprendimą“, – ji sakė per konferenciją Miunchene.
Kalbėdamas tame pačiame forume vaizdo ryšiu Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi sakė, kad Pekino įsipareigojimai gerbti teritorinį vientisumą yra „nuoseklūs“ ir kad bet koks mėginimai tai užginčyti „iškraipo“ šią poziciją.
Tačiau jis taip pat reiškė abejones, ar NATO plėtra į rytus užtikrintų ilgalaikę taiką.
„Manome, kad Šaltasis karas seniai baigėsi. NATO buvo Šaltojo karo produktas, ir dabar turime vertinti esamą padėtį; NATO privalo adaptuotis“, – aiškino Wang Yi.
„Jeigu nuolat bus plečiamasi į rytus, ar tai garantuos taiką Europoje? Šį klausimą mūsų draugai Europoje turi rimtai apsvarstyti“, – pabrėžė jis.
Wang Yi pabrėžė, kad „visos šalys turi teisę reikšti susirūpinimą, o pagrįsti Rusijos nuogąstavimai taip pat turėtų būti gerbiami ir sulaukti dėmesio“.
