Tačiau Hakanas Fidanas sakė, kad Turkija vis tiek pritars Švedijos narystei kariniame aljanse, jei Stokholmas atliks savo namų darbus ir toliau stengsis spręsti Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus.
„Tai, kad Švedijos saugumo sistema nesugeba užkirsti kelio provokacijoms ir sudaro įvaizdį šalies, kuri NATO kelia problemų, o ne didina jos galią, verčia mus susimąstyti apie strateginius ir saugumo aspektus, – sakė H. Fidanas bendroje spaudos konferencijoje su savo kolega iš Jordanijos. – Kalbant apie Švedijos narystę NATO, kyla daugiau diskusijų, ar ji taps našta, ar nauda.“
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija pernai nutraukė dešimtmečius vykdytą neutralumo ir karinio neprisijungimo politiką, ir paskelbė norinčios prisijungti prie NATO. Suomija šį balandį galiausiai tapo NATO nare.
Turkija delsia ratifikuoti Švedijos narystę aljanse, kaltindama šalį, kad ji pernelyg švelniai elgiasi su grupėmis, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui, įskaitant kurdų kovotojus ir tinklo, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, narius.
Ankarą taip pat papiktino kelios atskiros demonstracijos Stokholme, kurias surengė uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalininkai, ir prieš islamą nusistačiusio aktyvisto, prie Turkijos ambasados sudeginusio Korano kopiją, protestas. Jį irgi pasmerkė musulmoniškos šalys.
PKK jau 38 metus vykdo sukilimą prieš Turkiją, per kurį žuvo dešimtys tūkstančių žmonių. JAV ir Europos Sąjunga ją yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.
NATO nori priimti Švediją į savo gretas iki liepos 11–12 dienomis Lietuvoje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas liepos 6 dieną sušaukė skubų Turkijos, Švedijos ir Suomijos aukšto rango pareigūnų susitikimą ir jame bandys įveikti Turkijos prieštaravimus dėl Švedijos narystės.
Naujų NATO narių priėmimui reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo. Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos.
Švedija, pateikusi paraišką dėl narystės, pakeitė kovos su terorizmu teisės aktus. H. Fidanas, buvęs Turkijos žvalgybos vadovas, praėjusį mėnesį paskirtas užsienio reikalų ministru, tvirtino, kad teroristinės grupuotės Švedijoje ir toliau gali rengti demonstracijas, rinkti pinigus ir verbuoti narius.
„Jei Švedija ir toliau dės pastangas ir atliks namų darbus, visada yra alternatyvų, kaip ir Suomijos atveju“, – sakė H. Fidanas. Jis turėjo omenyje pernai Švedijos ir Suomijos su Turkija pasirašytą memorandumą, dėl Ankarai susirūpinimą keliančių saugumo klausimų sprendimo.
Tuo tarpu popiežius Pranciškus, duodamas interviu Jungtinių Arabų Emyratų laikraščiui „Al-Ittihad“, apgailestavo dėl praėjusią savaitę prie mečetės Stokholmo centre įvykusio Korano deginimo protesto. Švedijos policija, vadovaudamasi žodžio laisvės nuostatomis, suteikė leidimą rengti protestą.
„Kiekviena knyga, kurią jos autoriai laiko šventa, turi būti gerbiama iš pagarbos tikintiesiems, žodžio laisvė niekada neturi būti naudojama kaip pasiteisinimas niekinti kitus, o leidimas tai daryti turi būti atmestas ir pasmerktas“, – cituojamas popiežius.
Jordanijos užsienio reikalų ministras Aymanas Safadi taip pat paragino gerbti religines vertybes ir užkirsti kelią tokiems protestams.
Antradienį Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos atstovas spaudai pranešė, kad Pakistano prašymu taryba aptars „nerimą keliantį religinės neapykantos aktų, tokių kaip Korano išniekinimas, padažnėjimą“.
