Jo komentarai pasirodė po to, kai Vokietijos gynybos ministerijos slaptuose dokumentuose buvo pateiktas žingsnis po žingsnio parengtas „paskutiniojo teismo dienos“ vadovas, kaip Rusija gali eskaluoti konfliktą Ukrainoje ir paversti jį dar didesniu mūšiu, skelbia portalas „Daily Mail“.
Kelias į Trečiąjį pasaulinį karą
Vokietijos laikraščio „Bild“ paskelbtuose nutekintuose planuose išsamiai atskleidžiamas kelias į Trečiąjį pasaulinį karą, kai V. Putinas pasinaudos Baltarusija kaip invazijos starto aikštele – kaip jis tai padarė 2022 m. vasarį, kai kariavo Ukrainoje.
Į atsargą išėjęs JAV kariuomenės brigados generolas Kevinas Ryanas sutiko, kad grėsmė yra reali, ir pridūrė, kad NATO „nepasirengimas“ gali „paskatinti“ karą.
Siaubą keliantys dokumentai paskelbti praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Švedijos civilinės gynybos ministras perspėjo, kad jo šalis netrukus gali susidurti su karo perspektyva, ir paragino piliečius stoti į savanoriškas gynybos organizacijas, ruošiantis Rusijos puolimui.
Tačiau Benas Hodgesas, 2014–2018 m. vadovavęs JAV kariuomenei Europoje, pabrėžė, kad atviro karo perspektyva iškiltų tik tuo atveju, jei Rusija pajustų, kad NATO nėra pasirengusi ar vieninga.
Jis sakė: „Jie [Rusija] gerbia tik jėgą. Jei jie pajus silpnumą, tada jie ir toliau judės į priekį. Jei jie tai padarytų, tai būtų dėl to, kad įvertino, jog mes nesame pasirengę ar vieningi aljanso viduje arba kad neturime pakankamai amunicijos ar gebėjimo judėti pakankamai greitai. Bet jei mes esame pasirengę, jiems dar teks nueiti ilgą kelią“.
Jis pridūrė, kad nors tai gali atrodyti „bauginančiai“, Vokietijos išdėstyti planai rodo, kad ji į grėsmę žiūri „rimtai“.
Pasirengimas būtinas
„Geriausias būdas užkirsti kelią karui – parodyti, kad esi jam pasirengęs“, – sakė jis.
Jungtinė Karalystė visada žinojo apie Rusijos keliamą grėsmę, bet dabar Vokietija supranta, kad tai yra kažkas, kas tik blogės, jei jie nebus pasiruošę. Taigi pasirengimas – su visa reikiama įranga ir pajėgumais – yra būtent tai, ką valstybės turėtų daryti. Ir Vokietija tai daro.
B. Hodgesas pridūrė: „Jei civilinė vadovybė nemanys, kad kyla grėsmė, ji negalės veikti pakankamai greitai. Mūsų vadovai turėtų kalbėtis su mumis kaip su suaugusiais žmonėmis. Tai nereiškia, kad gąsdinate, tai reiškia, kad imatės atsargumo priemonių, o būtent tai ir turėtume daryti“.
Vokietijos gynybos vadovai taip pat rimtai vertina Maskvos keliamą grėsmę, o Bundesveras ruošiasi hibridiniam Rusijos puolimui NATO rytiniame flange iki 2025 m. vasaros, jei Ukraina pralaimėtų karą.
Slaptame dokumente „Aljanso gynyba 2025“, kuris yra Vokietijos pratybų scenarijus, išsamiai aprašoma, kaip Rusija mobilizuos dar 200 000 karių Rusijoje prieš pradėdama pavasarinį puolimą prieš Ukrainos pajėgas šių metų pavasarį.
B. Hodgesas pridūrė, kad dabartinėje būklėje, jo nuomone, Kremlius nėra pakankamai stiprus, kad surinktų kariuomenę ir įrangą, reikalingą plataus masto karui tęsti.
„Kremlius šiuo metu neturi tokių galimybių, – sakė jis. – Bet jei mes nesugebėsime padėti Ukrainai, tai gali pasikeisti. Ir tada tai labai reali galimybė“.
Baltijos šalyse – kibernetinės atakos ir smurto kurstymas
Nutekintuose dokumentuose išdėstyta, kad iki birželio mėnesio, mažėjant Vakarų paramai ir ginkluotei, Rusija pasieks sėkmę mūšio lauke ir gerokai pasistūmės per Ukrainą.
Pasinaudojęs šia sėkme, liepos mėnesį V. Putinas pradės kibernetines atakas Baltijos šalyse ir tuo pat metu kurstys smurtą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, tvirtindamas, kad prieš jį nukreiptos etninės rusų mažumos.
Šią taktiką V. Putino bičiuliai jau naudojo siekdami pateisinti savo išpuolį prieš Ukrainą 2014 m. ir dar kartą 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Dėl Rusijos kišimosi Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje įvyktų susirėmimai, o V. Putinas pasinaudotų tuo kaip dingstimi iki rugsėjo pradėti didelio masto pratybas, kurių metu į Baltarusiją ir Vakarų Rusiją būtų nusiųsta 50 000 Rusijos karių.
Po mėnesio V. Putinas žengtų dar vieną žingsnį ir perkeltų karius bei vidutinio nuotolio raketas į Rusijos eksklavą Kaliningradą, esantį tarp Lenkijos ir Lietuvos.
Tuo pat metu V. Putinas ir jo bendražygiai ir toliau manipuliuotų informacija ir teigtų, kad NATO ruošiasi pulti Rusiją ir kelia grėsmę jų nacionaliniam saugumui.
Pagrindinis taikinys – Suvalkų koridorius
Visgi pagrindinis V. Putino tikslas bus pulti siaurą žemės juostą, vadinamą Suvalkų koridoriumi. Lenkija ir Lietuva kovojo dėl šios teritorijos kontrolės, tačiau šiandien ji priklauso Lenkijai ir yra vienintelė sausumos siena tarp žemyninės Europos ir Baltijos valstybių.
Net ir nedidelis puolimas šioje teritorijoje, esančioje tarp Lenkijos, Lietuvos ir Kaliningrado, galėtų sukelti didelių problemų NATO ir galimai peraugti į Trečiąjį pasaulinį karą.
Prasidėjus karui Ukrainoje padidėjo baimė dėl invazijos į Baltijos šalis, o jei V. Putinas bandytų tai padaryti, tuomet pirmasis jo žingsnis greičiausiai būtų Suvalkų koridoriaus blokavimas, kaip nurodyta nutekintuose slaptuose dokumentuose.
Nors šiuo metu Baltijos šalyse dislokuota tūkstančiai NATO karių, tačiau jie skirti tik kaip „užkardos“ pajėgos. Jų vaidmuo – sulaikyti bet kokias įsiveržusias pajėgas, kol atvyks pagrindinė NATO kariuomenė.
Puolimas NATO teritorijoje
Pasinaudodamas chaosu, kuris kils, jei prezidento rinkimuose pralaimės Joe Bidenas ir JAV kelioms savaitėms liks be vadovo, V. Putinas pradės puolimą NATO teritorijoje, numato vokiečių pratybų planas.
Netrukus po to, per neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį, Maskva apkaltintų Vakarus, kad šie ruošiasi pulti Rusiją, kaip teigiama dokumentuose.
Pagal lemtingąjį scenarijų NATO 2025 m. sausį sušauktų specialų posėdį, kuriame Lenkija ir Baltijos šalys praneštų apie didėjančią Rusijos grėsmę ir prašytų pagalbos.
Tačiau Rusija pasinaudotų chaosu ir 2025 m. kovą Kremlius į Baltijos šalis ir Baltarusiją atgabentų dar daugiau kariuomenės.
Iki mėnesio pabaigos V. Putinas būtų sukaupęs 70 000 karių, kuriuos sudarytų dvi tankų divizijos, mechanizuotoji pėstininkų divizija ir divizijos štabas.
Po dviejų mėnesių, 2025 m. gegužę, NATO vėl susirinktų aptarti didėjančios Rusijos grėsmės savo saugumui ir nuspręstų dėl „patikimų atgrasymo priemonių“, siekdama sustabdyti bet kokį Rusijos puolimą Suvalkų tarpeklyje iš Baltarusijos ir Kaliningrado krypties.
Remiantis nutekintais dokumentais, neatskleistą dieną, pavadintą „diena X“, NATO savo rytiniame flange dislokuos 300 000 karių, kad apsisaugotų nuo gresiančio Rusijos puolimo.
Iš dokumentų neaišku, ar Rusiją atgrasytų NATO pajėgų dislokavimas, nes scenarijus baigiasi praėjus 30 dienų po dienos X.
Labai svarbu apsvarstyti visus galimus scenarijus
Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai laikraščiui „Bild“ sakė, kad nenorėjo komentuoti konkretaus NATO gynybos scenarijaus, tačiau teigė: „Iš esmės galiu pasakyti, kad įvairių scenarijų svarstymas, net jei jie yra labai mažai tikėtini, yra kasdienės karinės veiklos, ypač mokymų, dalis“.
Šiurpą keliantys dokumentai paskelbti Estijos ministrei pirmininkei įspėjus, kad Europa turi nuo trejų iki penkerių metų pasirengti tam, kad Rusija vėl taptų rimta karine grėsme rytiniame NATO flange.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas laikraščiui „The Times“ sakė: „Mūsų žvalgybos vertinimu, tai truks nuo trejų iki penkerių metų, ir tai labai priklausys nuo to, kaip mes valdysime savo vienybę ir laikysimės savo pozicijos Ukrainos atžvilgiu. Rusija nori pauzės, o ši pauzė skirta savo ištekliams ir jėgoms sukaupti. Silpnumas provokuoja agresorius, taigi silpnumas provokuoja Rusiją“.
Šis įspėjimas nuskambėjo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Švedijos civilinės gynybos ministras perspėjo, kad jo šalis netrukus gali susidurti su karo perspektyva.
Jungtinė Karalystė įsipareigojo padėti
Britų kariai iš Karališkųjų oro pajėgų, Karališkojo jūrų laivyno ir kariuomenės kartu su kariais iš 31 kitos šalies narės ir Švedijos, kuri yra kandidatė prisijungti prie transatlantinio aljanso, dalyvaus naujausiose karinio aljanso pratybose „Tvirtas gynėjas“ (angl. Steadfast Defender) visoje Europoje ir už jos ribų.
„Šiandien NATO yra didesnė nei bet kada anksčiau, tačiau ir iššūkiai yra didesni“, – sakė britų gynybos sekretorius Grantas Shappsas savo kalboje Londone, kurioje perspėjo, kad „tarptautinei taisyklėmis grindžiamai tvarkai“ gresia vis didesni pavojai.
„Todėl Jungtinė Karalystė įsipareigojo NATO skirti visas savo oro, sausumos ir jūrų pajėgas“, – tęsė jis.
„2024 m. esu pasiryžęs padaryti dar daugiau, todėl šiandien galiu paskelbti, kad Jungtinė Karalystė atsiųs apie 20 000 karių, kurie vadovaus vienam didžiausių NATO dislokavimų nuo Šaltojo karo pabaigos“.
Pasaulio tvarka drebinama iš pagrindų
Jungtinė Karalystė kontingentą sudarys naikintuvai ir stebėjimo lėktuvai, pažangiausi karinio jūrų laivyno karo laivai ir povandeniniai laivai bei įvairūs kariuomenės pajėgumai, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas.
Londonas į pratybas Šiaurės Atlante, Norvegijos jūroje ir Baltijos jūroje siųs vadinamąją lėktuvnešių smogiamąją grupę, kurioje yra jo flagmanas – lėktuvnešis ir naikintuvai F-35B bei sraigtasparniai.
Tuo metu nuo kito mėnesio iki birželio mėnesio visoje Rytų Europoje bus dislokuota apie 16 000 karių, kurie su savimi pasiims tankus, artileriją, sraigtasparnius ir parašiutus.
„Mūsų priešininkai intensyviai atstatinėja savo užtvaras, seni priešai atgimsta, mūšio linijos brėžiamos iš naujo, tankai stovi tiesiog ant Ukrainos vejos, o pasaulio tvarkos pamatai drebinami iš pagrindų“, – sakė G. Shappsas.
