Vokietijos kriminalinės policijos kovos su organizuotu nusikalstamumu (BKA) ekspertai, kartu su Federalinės žvalgybos tarnybos (BND), pasienio, Federalinės migrantų ir pabėgėlių tarnybos pareigūnais atliko specialią operaciją prieš čečėnų mafiją kodiniu pavadinimu „Ščetina“.
Čečėnų gaujos įsitvirtina Vokietijoje
Vokietijos žiniasklaidoje rašoma, kad ši operacija buvo vykdoma ne šios šalies miestų gatvėse, ne vykdant kratas įtariamųjų namuose su milijonų eurų, narkotikų ar ginklų konfiskavimu, nebuvo ir skambių areštų.
Policija ėmėsi neregėto masto informacijos ir jos analizės veiksmų apie nusikalstamą čečėnų bendruomenės dalį savo šalyje, kad galėtų išsiaiškinti, kokiais būdais galėtų ją įveikti.
Tyrėjai parengė 44 puslapių ataskaitą, su kuria susipažino „Spiegel Online“, ir kuri sukėlė nerimą visuomenėje. Čečėnų nusikalstamos grupuotės, pažymi ekspertai, dominuoja daugelyje kriminalinės veiklos sričių, ir veikia itin žiauriai.
„Jie yra pasirengę demonstruoti aukštą pasirengimą eskaluoti smurtą ir vis dažniau figūruoja bylose, susijusiose su nužudymais“, – pažymima dokumente.
Maža to, jeigu anksčiau čečėnų nusikaltėliai dažniau pasireikšdavo kaip „nusikalstamų paslaugų tiekėjai“ kitoms grupuotėms, tai šiandien jie jau perima į savo kontrolę įvairias pelningas nusikalstamas veiklas. Kalbama ir apie nelegalią narkotikų prekybos veiklą, ir vagystes, ir reketą.
Čečėnų grupuotės dažnai bando tikslingai išgauti kuo daugiau konfidencialios informacijos iš vokiečių teisėsaugos institucijų, remiantis ta pačia schema, kuria veikia ir italų mafijos klanai. Buvo užfiksuoti keli atvejai, kuomet čečėnų mafijos kontroliuojami klanai gaudavo užsakymus saugoti policijos pastatus.
Tai galėjo būti ir tos patalpos, kurios buvo įsikūrusios policijos spec. pajėgos. Nerimaujama, kad nusikaltėliai gali iš arti stebėti policijos veiksmus ir gauti jautrios informacijos apie slaptus policijos padalinius, rašoma internetiniame leidinyje „Spiegel“.
Dokumentuose taip pat pažymima, kad ekspertams kol kas nepavyko įrodyti čečėnų grupuočių sąryšio su kitomis islamistinėmis ekstremistinėmis grupuotėmis, kurios veikia Vokietijoje. Tačiau, dėl kilusios grėsmės, primygtinai rekomenduoja organizuoti glaudesnį bendradarbiavimą tarp policijos ir spec. tarnybų padalinių.
Ataskaitoje pažymima, kad čečėnų nusikalstamų grupuočių veiklos tyrimas susidūrė su rimtais sunkumais. Visų pirma, pati čečėnų diaspora yra itin vieninga ir pasižyminti griežta hierarchija, kas gerokai apsunkino galimybes užverbuoti informatorius ar infiltruoti savo agentus. Čečenų visuomenėje pagrindas yra „lojalumas bendruomenei, kuri laiko save atribojusi nuo pliuralistinių, liberalių visuomenių formų“.
Susivienija net ir Kadyrovo šalininkai su priešininkais
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad kriminaliniame pasaulyje į antrąjį planą nukeliami fundamentalūs kelių nesutariančių grupių nesutarimai. Tokiu būdu, net ir Ramzano Kadyrovo šalininkai ar priešininkai kartu laikosi vieningai.
Kiek Vokietijoje yra čečėnų ir kokia jų dalis yra tų, kurie patraukia policijos dėmesį, tiksliai pasakyti niekas negali. Čečėnai oficialiai yra Rusijos piliečiai, todėl migracijos tarnybose jie yra registruojami kaip rusai. Atlikus tyrimą nustatyta, kad būtent Vokietijoje yra įsikūrusi didžioji dalis čečėnų diasporos Europoje.
Vokietijoje gyvena iki 50 tūkst. išeivių iš Šiaurės Kaukazo, net 80 proc. iš jų – čečėnai, skelbiama tyrime.
Maža to, nėra laukiama ir atvykstančiųjų prieglobsčio srauto mažėjimo. Nusikaltėlių deportacija, kurių kaltė yra įrodyta, susiduria su įvairiais sunkumais, mat dažnai jų atgal negali išsiųsti dėl Ramzano Kadyrovo vykdomos oponentų engimo politikos.
Pasak tyrimo autorių, per visą jos rengimo laikotarpį, iš šalies nebuvo išsiųstas nė vienas iš čečėnų, kurie buvo pripažinti ypač pavojingais.
