Nuo Rusijos karinės invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Šveicarija, žinoma dėl savo neutralumo politikos, sakė esanti pasiruošusi suteikti diplomatinę pagalbą ir tarpininkauti.
Užsienio reikalų ministerija trečiadienį nurodė, kad Ukraina paprašė Šveicarijos „prisiimti ginančiosios valstybės mandatą“ Kyjivo atžvilgiu Rusijoje, patvirtindama laikraščio „Luzerner Zeitung“ anksčiau paskelbtą pranešimą.
URM paaiškino, kad toks mandatas „leidžia valstybėms palaikyti žemo lygio ryšius ir teikti konsulinę apsaugą kitos valstybės piliečiams“.
„Atitinkamos derybos buvo užbaigtos“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame elektroniniame laiške parašė ministerijos atstovė.
Ji nepateikė daugiau detalių apie derybų trukmę ar turinį ir pabrėžė, kad „diskretiškumas yra itin svarbus elementas užtikrinant gerą pagalbą“.
Tačiau URM atstovė pažymėjo, jog norint, kad „įsigaliotų ginančiosios valstybės mandatas, Rusija vis tiek turi suteikti savo sutikimą“.
Tai gali būti keblu, nes Maskva yra supykusi dėl Berno sprendimo pasekti Europos Sąjungos pavyzdžiu ir taikyti sankcijas Rusijai. Maskva ne kartą reiškė abejones, ar Šveicarija tebegali būti laikoma neutralia valstybe.
Šveicarijai ginančiosios valstybės vaidmuo – ne naujiena. Tokį mandatą ji pirmąsyk prisiėmė per 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą.
Ši turtinga Alpių šalis yra jau šimtus kartų prisiėmusi tokį mandatą ir šiuo metu atstovauja virtinės šalių, patekusių į panašią sudėtingą padėtį, diplomatiniams interesams.
Pavyzdžiui, Šveicarija atstovauja JAV interesams Irane ir Irano interesams Kanadoje.
Šveicarija taip pat atstovauja Rusijos interesams Sakartvele ir Tbilisio interesams Maskvoje.
