Sausį prie Turkijos ambasados Stokholme sudeginta šventoji islamo knyga papiktino musulmonų pasaulį, sukėlė kelias savaites trukusius protestus ir raginimus boikotuoti švediškas prekes bei sukliudė Švedijos siekiui tapti NATO nare.
„Policijos institucija neturėjo pakankamos paramos savo sprendimams“, – išplatintame pareiškime teigė teisėja Eva-Lotta Hedin.
Švedijos policija atsisakė duoti leidimą vasario mėnesį deginti Koraną prie Turkijos ir Irako ambasadų Stokholme, teigdama, kad dėl sausį vykusio protesto Švedija tapo „aukštesnio prioriteto išpuolių taikiniu“.
Turkiją ypač papiktino tai, kad policija leido surengti sausio protesto akciją. Ankara blokuoja Švedijos kandidatūrą į NATO dėl to, kad, jos nuomone, Stokholmas nesugebėjo susidoroti su kurdų grupuotėmis, kurias ji laiko teroristinėmis.
Švedijos politikai kritikavo Korano deginimą, tačiau gynė teisę į saviraiškos laisvę.
Švedijos saugumo tarnyba pranešė, kad anksti antradienį per koordinuotus reidus centriniuose Eskilstiunos, Linšiopingo ir Strengneso miestuose buvo sulaikyti penki įtariamieji.
„Ši byla yra viena iš kelių, kurias Švedijos saugumo tarnyba tiria... dėl plačiai nuskambėjusio Korano sudeginimo“, – sakė Susanna Trehorning, saugumo tarnybos kovos su terorizmu padalinio vadovo pavaduotoja, ir pridūrė, kad įtariamieji yra susiję su tarptautiniu „islamo ekstremizmu“.
Tačiau Saugumo tarnyba teigė nemananti, kad išpuolis buvo neišvengiamas.
„Saugumo tarnybai dažnai tenka veikti anksti, kad būtų išvengta grėsmės. Negalime laukti, kol bus įvykdytas nusikaltimas, ir tik tada imtis veiksmų“, – sakoma pranešime.