„Džiaugiuosi, kad einame tuo pačiu keliu ir galime tai daryti kartu“, – antradienį per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto sakė M. Andersson.
Švedija ir Suomija, turinti 1 300 km sieną su Rusija, daug dešimtmečių laikėsi neprisijungimo politikos, bet Maskvos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje iš esmės pakeitė švedų ir suomių politikų bei visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad NATO plėtra „nekelia mums tiesioginės grėsmės,.. tačiau karinės infrastruktūros plėtra šiose teritorijose neabejotinai išprovokuos mūsų atsaką“.
Tačiau pagrindinė kliūtis Švedijos ir Suomijos narystei yra Aljanso viduje, nors NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ne kartą tvirtino, kad abi šalys bus priimtos „išskėstomis rankomis“.
Turkija kaltina Švediją ir Suomiją atsisakant išduoti jos ieškomus „teroristus“, o turkų prezidentas tvirtina, kad Ankara nepritars Aljanso plėtrai.
Visos 30 dabartinių NATO šalių turi sutikti, kad būtų atvertos durys naujoms narėms.
S. Niinisto antradienį sakė, kad yra „optimistiškai nusiteikęs“ ir manąs, jog Suomija ir Švedija sugebės užsitikrinti Turkijos paramą.
Ketvirtadienį JAV prezidentas Joe Bidenas Baltuosiuose rūmuose priims Suomijos ir Švedijos lyderius, ir aptars su jais istorines jų šalių paraiškas įstoti į NATO.
Išaugusi visuomenės parama
Po pusantros dienos trukusių debatų maratono Suomijos įstatymų leidėjai 188 balsais prieš aštuonis nubalsavo už paraiškos dėl narystės NATO teikimą.
„Mūsų saugumo aplinka iš pagrindų pakito, – pirmadienį parlamentui sakė Suomijos premjerė Sanna Marin (Sana Marin). – Vienintelė šalis, kelianti grėsmę Europos saugumui ir dabar atvirai agresyviai kariaujanti, yra Rusija.“
Suomija daugiau nei šimtmetį buvo Rusijos imperijos dalis, kol 1917 metais gavo nepriklausomybę. 1939 metais ji patyrė Sovietų Sąjungos karinę invaziją.
Per vadinamąjį Žiemos karą suomiai įnirtingai priešinosi, bet galiausiai buvo priversti pasirašyti taikos sutartį su Maskva, pagal kurią sovietams buvo perleistos didelės teritorijos rytiniame Karelijos regione.
Kaip rodo naujausios apklausos, suomių, norinčių, kad jų šalis įstotų į bloką, dalis padidėjo iki daugiau kaip trijų ketvirtadalių ir yra daugiau kaip trigubai didesnė, lyginant su padėtimi iki vasario 24 dienos, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.
Švedijos visuomenės parama narystei NATO taip pat labai išaugo, nors ir yra mažesnė nei Suomijoje – ji sudaro apie 50 procentų.
Švedų užsienio reikalų ministrė Ann Linde anksčiau antradienį pasirašė stojimo į Aljansą paraišką.
Turkų prieštaravimai
Tačiau Šiaurės šalių siekiui koją kiša prieštaravimų pareiškusi Ankara.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino Helsinkį ir Stokholmą Kurdistano darbininkų partijos (PKK), kuri yra įtraukta į Europos Sąjungos teroristinių organizacijų sąrašą, kovotojų slėpimu.
PKK jau ištisus dešimtmečius vykdo sukilimą prieš Turkijos valstybę.
Be to, Švedija nuo 2019 metų yra sustabdžiusi bet kokius ginklų pardavimus Turkijai dėl Ankaros karinės operacijos kaimyninėje Sirijoje.
„Mes neištarsime „taip“ toms (šalims), kurios taiko sankcijas Turkijai, kad jos įstotų į saugumo organizaciją NATO“, – pirmadienį pareiškė R. T. Erdoganas.
„Nė viena iš šalių neturi aiškios pozicijos dėl teroristinių organizacijų“, – tvirtino jis.
Diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Turkija pirmadienį blokavo NATO deklaraciją dėl Švedijos ir Suomijos narystės.
Švedija ir Suomija nusiuntė savo delegacijas į Turkiją susitikti su vietos pareigūnais.
„Švedija džiaugiasi [nusimatančia] galimybe bendradarbiauti su Turkija NATO, ir šis bendradarbiavimas gali būti mūsų dvišalių santykių dalis“, – sakė Švedijos premjerė M. Andersson, pabrėždama, kad Stokholmas „yra įsipareigojęs kovoti su visų rūšių terorizmu“.
