Iki pat prezidento rinkimų 2020-aisiais A. Lukašenka Rusiją atsargiai vadino „mūsų rytinė kaimynė“ ir kaltino Kremlių provokacijomis. Tačiau po rinkimų, kuomet šalyje prasidėjo masiniai protestai, A. Lukašenka iškart suskubo skambinti Kremliui.
Ekonomikos mokslų daktaras, Postindustrinės visuomenės tyrimų centro vadovas Viačeslavas Inozemcevas „Current Time“ paaiškino, kad Baltarusijos vadovas prašys pinigų, o Rusija turėtų šią paramą jam pažadėti.
Eksperto teigimu, Rusija su žmonėmis, kurie bando kovoti su režimais, elgiasi kaip su potencialiais priešais, būtent todėl net ir tuo atveju, kai Minskas priverstinai nutupdė civilinės aviacijos orlaivį ir suėmė Rusijos pilietę, palaikė A. Lukašenką.
Jis pažymėjo, kad tie žmonės, kurie nutolsta nuo oficialios Kremliaus politikos linijos nebėra klasifikuojami kaip „savi“, todėl ir yra abejingai stebima, kaip su jais susidoroja kaimyninis režimas.
Važiuoja prašyti pinigų
Taip pat nėra abejonių, kad Rusijos valdžia susitikimo metu palaikys Baltarusijos režimą. Skirtingai nei kiti ekspertai, jo manymu, Rusija ir toliau finansiškai išlaikys dabartinę valdžią. „Man atrodo, kad dabartinės faktinės blokados situacijoje Baltarusijai prireiks papildomų priemonių. Aš manau, kad mažiausia, ko dabar Lukašenkai reikia stabilizuoti situaciją, tai kažkur 300-400 mln. dolerių kiekvieną mėnesį. Manau, kad iš esmės dėl to Lukašenka į Sočį ir važiuoja, mano manymu, jam tie pinigai bus duoti. Galimai ne rytoj, tačiau bet kokiu atveju šiais metais Baltarusija gaus dar ne vieną kreditą iš Rusijos“, – „Current Time“ pasakojo ekspertas.
Baltarusijos ekonomika šiuo metu gali pasitikėti iš esmės tik Rusijos pagalba. Kinai taip pat suinteresuoti investicijomis Baltarusijoje, tačiau net ir jie dabartinėmis aplinkybėmis palauks atokiau, įsitikinęs ekonomistas.
V. Inozemcevas taip pat paskaičiavo, kad Baltarusijos biudžetas – 11 mlrd. dolerių kasmet yra nekritinė suma Rusijai, net jeigu reiktų padengti trečdalį ar ketvirtadalį jos.
Kalbėdamas apie gresiančias sankcijas ekspertas pažymėjo, kad žadamos įvesti sektorinės sankcijos prieš Baltarusijos kalio ir azoto ekspertą ar rusiškų dujų reeksportą į Europą neturės itin katastrofiškos reikšmės režimui. Jo manymu, naftos produktus Baltarusija gali net ir su naujais draudimais pardavinėti per Rusiją. Kalio ir azoto eksporto didžioji dalis tenka Indijai, Kinija ir Brazilijai.
V. Inozemcevo teigimu, daugiau problemų A. Lukašenkai kiltų, jeigu Europa uždraustų ne tik susisiekimą oru, bet ir traukinių ar automobilių tranzitą per Baltarusiją. Tačiau didžiausią pavojų režimui keltų jo atstovų sąskaitų užsienio bankuose įšaldymas ar sankcijų tiems bankams, kurie su jais bendradarbiauja, įvedimas.
Drastiškas sulaikymas
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Šiuo lėktuvu skrido Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir tinklaraštininkas, informacinio kanalo „Nexta“ įkūrėjas R. Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas kartu su savo mergina – Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studente, Rusijos piliete Sofija Sapega.
Dėl šios priežasties ES ir kitų šalių atstovai prabilo apie sankcijas režimui, mažiausiai 10 valstybių uždraudė baltarusių oro linijoms naudotis savo oro erdve.
