Aviacinį boikotą yra paskelbusios mažiausiai 10 valstybių ir visos Baltarusijos kaimynės, išskyrus Rusiją.
Šiuo metu savo oro erdve baltarusių oro linijų lėktuvams draudžia naudotis Lenkija, Ukraina, Lietuva, Latvija, Estija, Čekija, Suomija, Švedija, Didžioji Britanija ir Prancūzija.
Pradėtas tyrimas
Jungtinių Tautų civilinės aviacijos agentūra ketvirtadienį paskelbė tirsianti bendrovės „Ryanair“ nutupdymą Baltarusijoje ir juo skridusio disidento žurnalisto areštą.
Tuo metu oro bendrovės pranešė, kad Rusija blokavo kai kuriuos reisus iš Europos, aštrėjant diplomatiniam ginčui. Tačiau vėliau Rusijoje buvo patikslinta, kad skrydžiai bus tęsiami, kai tik pavyks suderinti naujus kelionių maršrutus. Pavyzdžiui, jau buvo leista atlikti kelias dienas atidėtą skrydį iš Vienos į Maskvą aplenkiant Baltarusijos oro erdvę.
Didžiojo septyneto (G-7) galingosios šalys taip pat pareikalavo, kad Minskas paleistų žurnalistą Ramaną Pratasevičių, o Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas pagrasino griežtomis ekonominėmis sankcijomis.
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) taryba, įsikūrusi Monrealyje, „nusprendė atlikti tyrimą šio įvykio faktams nustatyti“, sakoma pranešime.
Per tarybos posėdį buvo „pabrėžta, kaip svarbu nustatyti faktus, kas nutiko, taip pat suprasti, ar kuri nors ICAO narė kaip nors pažeidė tarptautinius aviacijos įstatymus“.
Pateikė kritikos neatlaikančią lėktuvo sulaikymo versiją
Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka, tvirtai palaikomas Maskvos, išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, sekmadienį įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio, kuriame buvo 26 metų R. Pratasevičius ir jo 23 metų draugė Sofija Sapega.
Baltarusijos transporto ir ryšių ministerijos Aviacijos departamento direktorius Arciomas Sikorskis, dalyvavęs ICAO pasitarime, ragino „susilaikyti nuo išvadų, kol bus baigtas šis tyrimas“. Jo žodžius penktadienį citavo valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Vaizdo konferencijos formatu vykusiame posėdyje dalyvavo iš viso 36 šalys, ICAO tarybos narės. Kaip suinteresuotos šalys į pasitarimą buvo pakviestos Lietuva, Lenkija ir Airija.
Minsko režimas anksčiau tvirtino, kad tupdydamas „Ryanair“ lėktuvą veikė „teisėtai“, ir kaltino Vakarus „nepagrįstų“ pretenzijų reiškimu dėl politinių priežasčių.
Vienas aukšto rango baltarusių transporto ir ryšių ministerijos pareigūnas sakė, kad lėktuvo kapitonas nusprendė leistis Baltarusijoje „be išorinio kišimosi“ ir kad pilotas galėjo pasirinkti vykti į Ukrainą ar Lenkiją.
A. Sikorskis taip pat tvirtino, kad valdžia gavo laišką, kuriame teigiama, kad jis yra iš palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“, ir kuriame grasinama susprogdinti lėktuvą virš Vilniaus, nebent ES atsisakytų paramos Izraeliui.
Pasirodžius tokiam Baltarusijos pareiškimui, pati „Hamas“ netrukus paskelbė, kad nėra niekaip susijusi su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu. „Protonmail“ paslaugas teikianti šveicarų bendrovė pareiškė, kad laiškas šalims buvo išsiųstas praėjus pusvalandžiui po lėktuvo kurso pokyčių.
Nutraukti oro susisiekimo ryšiai
ICAO, kuriai priklauso ir Baltarusija, negali nurodyti imtis sankcijų, o Rusijos parama Minskui reiškia, kad JT Saugumo Tarybai vargiai pavyks priimti bendrą pareiškimą.
Tačiau ES šalys nebeįsileidžia Baltarusijos oro vežėjų, o Bendrijos oro bendrovės raginamos neskraidyti Baltarusijos oro erdve.
Ketvirtadienį „Austrian Airlines“ pranešė atšaukusi skrydį iš Vienos į Maskvą, kai Rusijos pareigūnai nepatvirtino skrydžio plano pakeitimo, kad orlaivis galėtų išvengti Baltarusijos oro erdvės. Tiesa, penktadienį jau buvo pranešta, kad skrydis vis tik įvyks, išsprendus techninius maršruto keitimo klausimus.
Trečiadienį dėl tos pačios priežasties buvo atšauktas „Air France“ skrydis iš Paryžiaus į Maskvą.
Sulaikytojo tėvai prašo padėti išlaisvinti kovotoją už baltarusių laisvę
R. Pratasevičius paskutinį kartą buvo matytas Baltarusijos tarnybų pirmadienį paskelbtame vaizdo įraše. Jame nervingai atrodęs jaunuolis sakė duodantis „prisipažįstamuosius parodymus“ dėl kaltinimų, kad jis padėjo organizuoti Baltarusijoje masinius neramumus. Už tokį nusikaltimą jam gali būti skirta iki 15 metų laisvės atėmimo.
„Noriu, kad visur paskleistumėte mūsų raginimą – visame pasaulyje, vyriausybių atstovams, ES šalims, ES lyderiams, JAV lyderiams: kreipiuosi į jus, maldauju, padėkite išlaisvinti mano sūnų“, – žurnalistams Varšuvoje sakė pastebimai susijaudinusi R. Pratasevičiaus motina Natalia.
Jo tėvas Dzmitras ketvirtadienį sakė, kad jo sūnus yra „tvirtas vyras“ ir „didvyris“.
„Visą gyvenimą jis kovojo už tiesą ir skleidė ją žmonėms – štai kodėl Lukašenka įvykdė šį bjaurų aktą“, – kalbėjo tėvas.
Tuo metu aktyvisto ir tinklaraštininko R. Pratasevičiaus advokatė Inesa Alenskaja ketvirtadienį pranešė, kad jai pavyko susitikti su savo klientu.
„Šiandien pavyko patekti pas ginamąjį. Esu pasirašiusi [pasižadėjimą neviešinti informacijos], negaliu papasakoti jokių detalių“, – sakė teisininkė.
I. Alenskaja pridūrė dėl to negalinti pranešti, kur būtent jis laikomas ir koks yra jo statusas.
Ji nurodė, kad R. Pratasevičius „gyvas ir sveikas“.
„Paskutinis Europos diktatorius“
A. Lukašenka trečiadienį kreipdamasis į parlamentą tvirtino, kad „veikė teisėtai, gindamas mūsų žmones, pagal visas tarptautines taisykles“, nes buvo gautas pranešimas apie orlaivyje neva esančią bombą.
Anot jo, kritika tėra dar vienas oponentų bandymas pakenkti jo valdymui.
A. Lukašenka, dažnai pavadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“, šiuo metu patiria bene didžiausią tarptautinį spaudimą per beveik 27 savo valdymo metus.
A. Lukašenkai ir jo sąjungininkams jau taikoma virtinė Vakarų sankcijų dėl masinių protestų, kilusių po ginčijamo jo perrinkimo šeštai kadencijai rugpjūčio rinkimuose, brutalaus slopinimo.
Tačiau jį toliau tvirtai palaiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, penktadienį susitiksiantis su Baltarusijos vadovu.
