Finansines, prekybines ir asmenines sankcijas rusams įvedė daugiau nei 40 šalių: nuo JAV ir ES iki Pietų Korėjos, Šveicarijos ir Albanijos. Vakarai įšaldė Rusijos valiutų rezervus, areštavo turčių jachtas ir nekilnojamą turtą, atjungė bankus nuo pasaulinės finansų sistemos, atsisakė pirkti rusiškas naftą ir dujas, uždraudė įrangos, technologijų ir prabangos prekių įsigijimą, rašoma BBC metinėje apžvalgoje.
Rusija tapo atstumtąja. Ji neteko pačių pelningiausių rinkų savo prekėms, liko be Vakarų kreditavimo, specialistų, investicijų ir technologijų, kurių dėka jai pavyko pakilti iš sovietinės planinės ekonomikos griuvėsių palikto skurdo.
Sankcijų tikslas – sumažinti Rusijos pajamas ir priversti Vladimirą Putiną rinktis: leisti pinigus krintančio pragyvenimo lygio gerinimui ar tęsti didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio laikų. Nepaisant to, kurį variantą V. Putinas pasirinks, sankcijos dar daugelį metų stabdys Rusijos vystymąsi dėl šalies keliamos grėsmės tarptautiniam saugumui.
Kodėl Rusijos ekonomika nesubyrėjo dėl sankcijų?
Pagrindinės priežastys yra kelios: Kremlius iš anksto ruošėsi sankcijoms, Rusijai pavyko išvengti grubių klaidų ekonomikos politikoje ir užsidirbti iš energetinės krizės pasaulyje. Maža to, daugelis sunkiausių sankcijų buvo įvesta dar palyginus neseniai, jos buvo įvedinėjamos pamažu.
„Rusija – turtinga šalis su neturtingais žmonėmis. Ji atėjo į karą būdama geros finansinės formos, ji tam buvo pasirengusi“, – BBC pasakojo Čikagos universiteto ekonomistas Konstantinas Soninas.
Kremlius susitaupė „saugumo pagalvę“ ir net po metų karo jos likučių užteks lopyti skyles biudžete metams ar keliems. Prieš skelbiant karą Rusijos biudžetas buvo perteklinis, iš užsienio plaukė investicijos. Tokiomis sąlygomis neįmanoma sukelti ekonominės krizės tokiomis sankcijomis, kurios buvo įvestos Rusijai – rezervų įšaldymu ir importo ribojimais be embargo eksportui, pareiškė Los Andželo universiteto rusų kilmės amerikiečių ekonomikos profesorius Olegas Itskhokis.
„Fundamentalios sąlygos buvo tokios, kad sustabdyti paniką ir finansų krizę buvo nesunku. Kodėl? Viskas paprasta: į šalį ir toliau dideliu mastu tekėjo eurai ir doleriai“, – aiškino jis Amerikos ekonomikos asociacijos konferencijos metu.
Įvedus sankcijas finansinė Rusijos padėtis netgi pagerėjo: jos apribojo importą – smuko vartojimas, o eksporto pajamos šovė į dangų kartu su energijos šaltinių kainomis.
Vieno iš dabartinių Vakarų sankcijų Rusijai architektų, JAV finansų ministerijos atstovo Beno Harriso teigimu, „Rusija pati sukūrė krizę ir pati iš jos užsidirbo“.
O. Itskhokio skaičiavimais, žaliavų eksporto dalis Rusijos biudžete įprastais metais sudarė ne daugiau 40 proc. bendrų pajamų, o 2022-aisiais šis skaičius išaugo beveik pusantro karto – iki 60 proc.
Eksperto nuomone, jeigu sankcijų tikslas buvo išprovokuoti didelio masto finansinę krizę, kuri neleistų Rusijai tęsti karo, tai nebuvo įgyvendinta. Tačiau jis taip pat pažymi, kad sankcijos – ilgalaikė strategija.
„Kitas tikslas gali būti skylės biudžete formavimas, kas apsunkintų karines išlaidas vidutinės trukmės perspektyvoje. Iš dalies tai jau vyksta, tačiau lėtai ir ne tokiu mastu, kuris taptų lemiamu faktoriumi karo finansavime“, – pažymėjo jis.
Putinas aiškina, kad sankcijos patyrė nesėkmę. Viskas priklauso nuo požiūrio taško
„Taip vadinamas blitzkrigas, kurį sugalvojo mūsų nedraugai Rusijos atžvilgiu, ekonominis blitzkrigas, tai, aišku, žlugo“, – gyrėsi V. Putinas vieno iš savo išstojimų metu.
2022-ųjų ekonomikos kritimas ir infliacijos rodiklis pademonstravo geresnius rezultatus negu pirminės prognozės, o pajamos iš dujų apskritai buvo rekordinės, nepaisant V. Putino sprendimo be sankcijų ir savo noru sumažinti eksportą Europai, taip siekiant ją pagąsdinti pagalbos Ukrainai klausimu.
Tačiau, jeigu lygintume ne su grėsmingomis praėjusio pavasario prognozėmis, o su tuo, kokia situacija būtų, jeigu Rusija nebūtų įsiveržusi į Ukrainą, vaizdas neatrodo toks optimistinis.
„Po 12 metų stagnacijos 2022-ųjų biudžetas turėjo tapti greito ekonomikos atsistatymo po pandemijos metais, o jo augimas turėjo siekti 3-4 proc., o su palankiomis naftos kainomis ir dar daugiau. Tačiau vietoje to gautas kritimas, net ir oficialioje statistikoje“, – aiškino O. Itskhokis.
Vertinant „taikos laikų“ rodikliais, Rusija dėl karo Ukrainoje nesulaukė net 6-7 proc. gerbūvio augimo. Ir tai tėra BVP rodiklis, į kurį įskaičiuojami ir rekordinis eksportas, ir milžiniškos karo išlaidos. Abu šie rodikliai gerokai išaugo, tačiau importas ir vartojimas – sumažėjo.
Žmonės, valstybės gyventojai neeksportuoja naftos ir neįsisavina naujų teritorijų. Jie perka automobilius ir kolą, todėl realiau situaciją atspindi infliacijos, kuri Rusijoje kilo dėl prekių bei paslaugų trūkumo dėl sankcijų paskelbimo, rodiklis.
„Taigi, jeigu vertinti gyventojų pragyvenimo lygio kritimą, tai 10-12 proc. skaičiai yra labiau realūs, negu BVP statistika“, – aiškino ekspertas.
