„JAV ir kitos NATO šalys tyčia verčia Ukrainą parako statine“, – pareiškė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.
Jo teigimu, Vakarų valstybės didina ginklų tiekimą į Ukrainą.
Susirėmimai tarp ukrainiečių pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje pastarosiomis savaitėmis intensyvėja, nepaisant pernai paskelbtų paliaubų.
Regione suintensyvėjus smurtui, Rusija ėmė telkti pasienyje karius, sukeldama nuogąstavimų, kad jau kelerius metus rusenantis konfliktas Ukrainos rytuose, kur dauguma gyventojų yra rusakalbiai, peraugs į visuotinį karą.
„Jei bus kokių nors paaštrėjimų, žinoma, padarysime viską, kad užtikrintume savo bei savo piliečių saugumą, kad ir kur jie bebūtų“, – pažymėjo S. Riabkovas.
„Tačiau Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose bus visiškai atsakingi už hipotetinio paaštrėjimo pasekmes“, – pridūrė viceministras.
Antradienio rytą netoli Majorskės kaimo, esančio maždaug už 35 km į šiaurę nuo separatistų tvirtovės Donecko, žuvo vienas Ukrainos karys, o dar du buvo sužeisti, dronui numetus granatų ant Kijevui lojalių pajėgų pozicijų, pranešė ginkluotosios pajėgos.
Nuo šių metų pradžios konfliktas nusinešė jau 29 Ukrainos karių gyvybes, tuo metu per visus 2020 metus jų žuvo 50.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba antradienį lankėsi Briuselyje, kur susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Vėliau antradienį D. Kuleba taip pat ruošiasi susitikti Belgijos sostinėje su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
Prieš šį vizitą ukrainiečių diplomatijos vadovas pareiškė norįs aptarti Vakarų paramą Ukrainai.
„Jau dabar turime kalbėti apie praktinę paramą, kurią Ukraina galėtų gauti plataus masto ginkluotos eskalacijos atveju“, – sakė D. Kuleba pirmadienio vakarą parodytame televizijos reportaže.
Ukraina kaltina milžinišką kaimynę Rusiją telkiant tūkstančius karių prie savo rytinės sienos, taip pat aneksuotame Kryme.
Pranešimų apie pajėgų telkimą pasirodė Ukrainos rytuose įsiplieskus kruviniems susirėmimams su Rusijos remiamais separatistais.
Baltieji rūmai praėjusią savaitę pranešė, kad rusų karių šalia Ukrainos sienos dabar dislokuota daugiau nei bet kuriuo metu nuo 2014 metų, kai įsiplieskė konfliktas Maskvai užėmus Krymo pusiasalį.
Kariuomenės manevrų neneigiantis Kremlius pareiškė neketinantis kariauti su Ukraina, bet pabrėžė, kad „neliks abejingas“ dėl rusakalbių likimo konflikto draskomame regione.
