„Manau, šiandien diskutuoti apie tai tikrai negalime, nes Konstitucija labai aiškiai mus įpareigoja ir pasako. Kaip ir teisės aktai, kaip Švietimo įstatymas, kad tautinių mažumų atstovams mes turime užtikrinti galimybes mokytis pagal jų tautinių mažumų ugdymo programas“, – trečiadienį žurnalistams teigė R. Popovienė.
Vis dėlto, ministrė pabrėžė, kad šiuo metu ieškoma galimybių, kaip padidinti lietuvių kalbos pamokų skaičių tautinių mažumų mokyklose.
„Valstybinės kalbos mokymas yra privalomas, moksleiviams studijuojant ir toliau integracija yra būtina. Tą mes ir darome. (...) Ieškome galimybių didinti lietuvių kalbos pamokas pradinėse klasėse tautinių mažumų mokyklose“, – sakė ji.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Rusų kalbos atsisakymas reikalauja kompleksiškų priemonių
Tuo metu kalbėdama apie rusų kalbos atsisakymą bendrojo ugdymo mokyklose, R. Popovienė pažymėjo, kad noras mokiniams suteikti daugiau pasirinkimo reikalauja kompleksiškų priemonių.
„Aš tikrai suprantu, kad geopolitiniame kontekste tas klausimas yra labai aktualus ir labai daug mokinių nori rinktis kitas kalbas – ispanų, anglų, kitas pasirenkamąsias. Mes tikrai atliepiame jų lūkesčius. Net esame pasirašę su Ispanijos ambasada memorandumą, kad užtikrinti pedagogų rengimą“, – komentavo ministrė.
„Bet tai yra kompleksinis klausimas. Mes tikrai girdime visuomenės nuomonę (...). Žiūrime, kaip sprendžiami klausimai mūsų kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Estijoje. Tikrai diskutuosime, bet turime kompleksiškai šitą sprendimą įgyvendinti, nes tai liečia ne tik pasirinkimą, bet ir pedagogus, specialistus. Jeigu bus didesnis pasirinkimas kitų kalbų, mes turime užtikrinti ir specialistus“, – tęsė ji.
Pasak jos, prieš aštuonerius metus 80 proc. moksleivių pasirinkdavo rusų kalbą. Dabar šis skaičius sumažėjo perpus – iki 40 proc.
Apie diskusijas dėl rusų kalbos atsisakymo trečiadienį LRT radijuje užsiminė ir Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.
ELTA primena, kad rusų kalbos mokymo tvarką Lietuvos mokyklose nuspręsta peržiūrėti po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invazija į Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
