„Bendros Rusijos ir Baltarusijos kariuomenių strateginės pratybos (...) prasidėjo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Pratybos vyksta tvyrant įtampai su NATO šalimis po to, kai Lenkija, besiribojanti su Ukraina, šią savaitę apkaltino Maskvą dronų įsiveržimu į jos teritoriją.
Rusijos kariuomenė teigė, kad taikėsi ne į Lenkiją, o Baltarusija užsiminė, kad dronai nukrypo nuo kurso, tačiau keli Europos lyderiai sako, kad tai atrodo kaip tyčinis veiksmas.
Su Baltarusija besiribojančios rytinės NATO narės – Lenkija, Lietuva ir Latvija – dėl pratybų, kurios taip pat vyksta netoli Barysavo, miesto į rytus nuo Minsko, yra padidintos parengties.
„Zapad“ aktyvioji fazė Baltarusijoje prasideda penktadienį ir tęsis iki rugsėjo 16 dienos.
Šios pratybos paprastai rengiamos kas ketverius metus, o šiemet jos vyksta pirmą kartą nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
2021-ųjų rugsėjį, kai praėjusį kartą vyko „Zapad“ pratybos, jose dalyvavo apie 200 tūkst. karių, teigia Rusijos valdžia.
Tačiau manoma, kad šiemet dėl karo Ukrainoje „Zapad“ dalyvaus mažiau Rusijos karių.
Kariai imituos atakos atrėmimą
Iš pradžių Baltarusijos gynybos pareigūnai teigė, kad pratybose, kurios turėjo vykti netoli vakarinės sienos, dalyvaus apie 13 tūkst. karių. Tačiau gegužę Baltarusijos gynybos ministerija pareiškė, kad karių skaičius bus sumažintas beveik perpus ir kad pagrindiniai manevrai vyks giliau šalies viduje.
Baltarusijoje, žvalgybos duomenimis, per „Zapad“ treniruosis apie 8 tūkst. karių, o iš viso – iki 30 tūkst. karių. Dalis pratybų vyks Rusijos teritorijoje.
Abiejų šalių kariai imituos atakos atrėmimą, įskaitant oro smūgius ir sabotažą, teigiama oficialiuose pranešimuose.
Tikslas – pademonstruoti glaudžius Maskvos ir Minsko ryšius, taip pat Rusijos karinę galią pusketvirtų metų trunkančio plataus masto karo kaimyninėje Ukrainoje metu.
Be kita ko, šių metų pratybų metu kariai praktikuosis „planuoti, kaip panaudoti“ Rusijos branduolinius ginklus ir branduolinį ginklą nešti galinčias vidutinio nuotolio raketas, kurias Maskva pažadėjo tiekti Minskui, sakė baltarusių gynybos ministras Viktaras Chreninas.
Andrejus Baklickis, vyresnysis Jungtinių Tautų (JT) nusiginklavimo tyrimų instituto mokslo darbuotojas, teigė, kad abi šalys paskelbė, jog pratybose bus praktikuojamas tik sprendimų priėmimas dėl branduolinių ginklų, o ne jų fizinis dislokavimas.
Kadangi Baltarusijoje yra Rusijos branduolinių ginklų, reikia daug ką aptarti dėl procedūrų, sakė A. Baklickis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!