Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, NSGK narys Arvydas Pocius ir gynybos ir ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis.
Ką iš esmės reiškia vakarykštis užpuolimas? Bandoma aktyvuoti ketvirtą NATO straipsnį konsultacijoms, bet kai atskrenda 20 dronų, mes nelaikome, kad tai užpuolimas. Tai kas tada yra, jeigu ne užpuolimas? Kaip tai dar reikėtų pavadinti?
A. Pocius: Įdomu, kad išankstinę informaciją apie atskrendančius dronus lenkai gavo iš baltarusių, kadangi jie atskrido per Baltarusijos teritoriją. Tai čia, sakyčiau, naujas baltarusių ėjimas, lyg ir noras sušvelninti dabartinę situaciją ir atnaujinti bendradarbiavimą su kaimynine Lenkija, galbūt ir su Baltijos valstybėmis, tai čia įdomus reiškinys.
Dėl pačio įvykusio fakto galima svarstyti dvi versijas. Pirma – tai sąmoningas Rusijos dronų paleidimas į Lenkijos teritoriją su tikslu testuoti ir pasižiūrėti, kokia yra reakcija, kaip yra pasiruošę lenkai arba NATO aljansas reaguoti.
Kitą versiją galima žiūrėti, kad ukrainiečiai su turima antidronine įranga tiesiog sumaišė protą tiems dronams ir jie nevaldomi nuklydo į Lenkijos teritoriją. Šias versijas dabar svarsto tiek patys lenkai, tiek NATO ekspertai.
Kai gausime galutinius duomenis, žinosime galutinį vertinimą, bet aš manyčiau, kad geras ženklas yra tai, kad vis dėlto buvo sureaguota teisingai, buvo pakelti NATO naikintuvai ir buvo sunaikinti, kiek jau teigiama, bent jau tie keturi, o kiti patys nukrito.
Tai yra geras ženklas, aš manyčiau, kad taip ir turėjo sureaguoti.
O jeigu būtų skridę 20, pavyzdžiui, „Orešnik“ raketų ar kitokių, kaip tada reaguoti?
A. Pocius: Jau ir penktas straipsnis tada, ne ketvirtas, turėtų suveikti, jeigu būtų pasiekę taikinius ir būtų įvykę sprogimai – aš manyčiau, kad tai jau yra visiškai kita situacija.
Kada galima pasakyti, kad raketa ar dronas tiesiog nuklydo, o kada tai jau laikoma tikru užpuolimu, kuris kelia penktojo straipsnio klausimą?
A. Pocius: Kai žūsta žmonės, kai sunaikinami konkretūs objektai, tai yra skirtumas. Jeigu dronai krenta kukurūzų lauke arba miške, tai yra atsitiktinis dalykas, o kai pažeidžiami konkretūs, aiškūs objektai, kaip 2001 metų rugsėjo 11 dieną, tai buvo aiškus dvynių bokštų sunaikinimas, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir pasauliui pademonstruota tos galios, suplanuotos operacijos sėkmė.
Dariau, o jūsų vertinimas koks būtų? Kas būtų, jei raketa ar dronas „nuklystų“ ne vienas, o dešimtys – ar tai jau penktojo straipsnio klausimas, ar tik „navigacijos klaida“, kaip galėtų aiškinti Maskva? Kaip tokiu atveju turėtų reaguoti Lenkija ir pasaulis – ar daroma pakankamai?
D. Antanaitis: Visų pirma, iš tiesų rusai šaudė į Siriją, pataikė į Iraną su raketomis, tai čia ne pirmas kartas. Kada aktyvuoti penktą straipsnį, kada ketvirtą? Tai, manau, irgi Lenkijos klausimas.
Tačiau, kada yra kariniai veiksmai, kada įvyksta klaida, tai, ko gero, skiriasi nuo intencijos. Jeigu tavo intencija sunaikinti kažkokį taikinį ir tu siunti „Orešnik“ ir šeši užtaisai pataiko į taikinius, tai aiški intencija, tai yra užpuolimas.
Jeigu medžiotojai medžioklėje netyčia nušauna kitą žmogų, tai, aišku, žmogžudystė, bet netyčinė. Kada į galvą pataiko, tai tyčinė žmogžudystė – iš tos pozicijos reikia žiūrėti, kokia intencija buvo.
Jeigu pažiūrėsime informaciją iš viešųjų šaltinių, kas nėra labai patikima, bet, ko gero, tai manipulacija, tačiau, manau, tai arti tiesos, kad rusai norėjo pasinaudoti Lenkijos erdve, kad atakuotų taikinius Ukrainoje, tai yra, nusiųsti ten bepiločius orlaivius, kurie apsisuktų Lenkijoje ir iš neapsaugotos pusės pultų Ukrainą.
Tai jau yra aiški karinė agresija, aiški provokacija, kuri be jokios abejonės turi sulaukti savo atsako. Trečias dalykas, ko gero, tai lenkai turi teisę ir privalo ginti savo valstybės saugumą ir suverenitetą, nes ir kariuomenė, ir netgi NATO yra skirta apsaugoti savo valstybių piliečius.
Todėl lenkų atsakas buvo labai teisingas ir ne tik lenkų. Nepamirškime, kad ten dalyvavo ir NATO lėktuvai, ir tie patys ankstyvo perspėjimo lėktuvai, ir italų naikintuvai, ir, jeigu neklystu, olandų lėktuvai, kurie papildė degalus ore.
Tai NATO suveikė, grėsmė buvo arba neutralizuota, arba ji nepadarė didesnės žalos. Dabar vyksta tyrimas ir vyks papildomi veiksmai. Be abejo, mes norime, kad tą pačią akimirką viskas būtų sureaguota, tą pačią akimirką visa NATO pajėga pakiltų ir pradėtų bombarduoti taikinius Rusijoje.
Tas karštas galvas reikia atvėsinti. Vis dėlto reikia visų pirma išsiaiškinti, kas vyksta, įvertinti situaciją, priimti sprendimą ir tada imtis veiksmų.
Įsivaizduokite, 20 dronų ar daugiau skrenda į Lietuvą. Mes neturime naikintuvų, kurie galėtų pakilti ir numušinėti – mums reikalinga oro policija. Koks veiksmas vyktų šioje vietoje? Kaip mes elgiamės?
D. Antanaitis: Čia, ko gero, reikėtų paklausti Lietuvos kariuomenės, kuri turi savo procedūras ir paaiškintų, nes aš nesu kariuomenės atstovas.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
