Anot jo, gegužės mėnesį, naudojant įvairių tipų dronus, buvo sunaikinta daugiau nei 89 tūkst. Rusijos taikinių.
„Priešai kopijuoja Ukrainos gynybos pajėgų patirtį ir aktyviai plečia savo bepiločių pajėgų dalinius. Todėl turime išlaikyti plėtros tempą ir nuolat stiprinti pajėgumus, kad būtume žingsniu priekyje“, – sako jis.
O. Syrskis teigia, kad Ukraina toliau stiprina dronų dalinius.
„Kiekvienas dronas – tai sunaikintas priešas, o kartu ir išgelbėta Ukrainos karininko gyvybė. Ypatingas dėmesys skiriamas priešo dronų operatorių ir jų valdymo punktų sunaikinimui“, – tikina jis.
O. Syrskio teigimu, dronų sistemos yra naudojamos ir ant žemės – atlieka logistines funkcijas mūšio lauke, evakuoja karius, vykdo minavimą ir t.t.
Rusijai stiprinant atakas, Ukrainos oro gynyba patiria didelį spaudimą
Masinių Rusijos oro atakų banga išvargino Ukrainos oro gynybos pajėgas ir sukėlė nerimą dėl Kyjivo priklausomybės nuo Vakarų sistemų, skirtų apsaugoti šalies oro erdvę, einant ketvirtiesiems Rusijos invazijos metams.
Abiem pusėms pradėjus taikos derybas ir Kyjivui reikalaujant neatidėliotinų paliaubų, Maskva surengė didžiausią per visus karo metus ataką – per tris dienas praėjusį savaitgalį į Ukrainos teritoriją paleidusi daugiau nei 900 dronų ir 90 raketų.
Ukraina numušė daugiau kaip 80 proc. artėjančių sviedinių, tačiau vis tiek žuvo daugiau nei dešimt žmonių. Ekspertai nerimauja, kaip ilgai šalis galės atremti naktines atakas, jei Rusija ir toliau vykdys ar dar sustiprins smūgius.
„Ukrainos oro gynyba yra pertempta ir negali užtikrinti visų miestų apsaugos nuo nuolatinių ir sofistikuotų Rusijos atakų“, – AFP sakė karinis analitikas Franzas Stefanas Gady.
Tęsiantis karui, Rusijos dronų ir raketų atakos tapo sudėtingesnės ir sunkiau sustabdomos.
Kyjivo oro pajėgos teigia, kad apie 40 proc. pastaruoju metu paleistų bepiločių orlaivių yra netikri, pigesni prietaisai, imituojantys atakos dronus ir skirti oro gynybai suklaidinti.
Rusija vis dažniau leidžia bepiločius orlaivius skristi didesniame aukštyje – virš 2 000 metrų –ir tada nerti žemyn link taikinių.
„Tokiame aukštyje jie geriau matomi mūsų radarams, bet nepasiekiami šaulių ginklams, sunkiesiems kulkosvaidžiams ir mobiliosioms ugnies komandoms“, – sakė oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas „RBK-Ukrainai“.
Reaguodama į grėsmę, Ukraina bando išlaikyti pusiausvyrą tarp spaudimo Vakarams tiekti naujas sistemas ir nenoro kelti nerimo karo išvargintai visuomenei savo šalyje.
„Nėra reikalo panikuoti, – AFP sakė šaltinis Ukrainos kariuomenėje. – Naudojame visas šiuo metu Ukrainos turimas oro gynybos sistemas, taip pat sraigtasparnius ir lėktuvus. Kažkaip kovojame.“
Zelenskis: tai yra sekinimo karas
Maskva gali per dieną paleisti nuo 300 iki 500 dronų, anksčiau šią savaitę pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Didindami šahedų naudojimą, jie verčia mus griebtis brangių priemonių“, – sakė karinis analitikas Serhijus Zgurecas, turėdamas omenyje Irano suprojektuotus dronus, kurie yra pripildomi sprogmenų pastatams sprogdinti.
„Tai yra sekinimo karas, grindžiamas ekonominiais motyvais – turime numušti šahedus paprastesnėmis ir pigesnėmis alternatyvomis“, – sakė jis.
Ukraina naudoja keletą priemonių savo oro erdvės apsaugai – nuo pažangių Vakarų naikintuvų ir oro gynybos baterijų, tokių kaip JAV gamybos priešraketinė sistema „Patriot“, iki mažų mobilių oro gynybos būrių, ginkluotų šautuvais.
Taip pat tapo gyvybiškai svarbios naujos technologijos, pavyzdžiui, elektroninis dronų trikdymas, kad jie kristų žemėn.
Vis dažniau naudojami interceptoriai – mažesni ir pigesni dronai, kurie perima priešo bepiločius orlaivius ore.
„Mes juos jau naudojame. Dabar kyla klausimas, kada galėsime padidinti jų skaičių“, – sakė V. Zelenskis apie interceptorius.
Jis taip pat mano, kad problema yra ekonominė. „Klausimas nebėra susijęs su gamybos pajėgumais... Tai finansinis klausimas“, – sakė jis žurnalistams.
„Reali apsauga“
Be bepiločių orlaivių, Rusija taip pat naudoja itin greitas balistines raketas, kurias daug sunkiau perimti.
„Silpniausia vieta – gynyba nuo balistinių raketų“, – sakė F. S. Gady.
Praėjusį mėnesį per vidurdienio ataką šiaurės rytiniame Sumų mieste žuvo mažiausiai 35 žmonės, o per smūgį netoli vaikų žaidimų aikštelės V. Zelenskio gimtajame Kryvyj Rihe žuvo 19 žmonių, tarp jų – devyni vaikai.
Siekdama atremti balistinių raketų atakas, Ukraina naudojasi nedideliu skaičiumi „Patriot“ sistemų. Jos sutelktos aplink Kyjivą, todėl kitos teritorijos yra labiau pažeidžiamos nei santykinai geriau apsaugota sostinė.
F. S. Gady sakė, kad dabartinis raketų tiekimas joms yra „pakankamas“, atsižvelgiant į dabartinį Rusijos smūgių lygį. „Tačiau jis yra nepakankamas, palyginti su Rusijos balistinių raketų gamyba“, – sakė jis.
Pasak S. Zgureco, Ukraina gali susidurti su trūkumu dėl vėluojančios JAV produkcijos, todėl gali atsirasti „spragų“ Ukrainos „kovoje su priešo hipergarsiniais taikiniais ir balistika“.
Kitų svarbiausių Vakarų sistemų tiekimas numatomas per ateinančius 18 mėnesių, tačiau, turint omenyje prezidento Donaldo Trumpo kritikuojamą pagalbą Ukrainai, neapibrėžtumas yra didelis.
JAV paketai, patvirtinti valdant ankstesniajam prezidentui Joe Bidenui, vis dar plaukia, tačiau D. Trumpas nepaskelbė jokios naujos paramos.
„Oro gynybos sistemų pristatymas mums reiškia realią žmonių apsaugą čia ir dabar“, – sakė V. Zelenskis, neseniai raginęs Vakarus teikti paramą.
Trečiadienį lankydamasis Berlyne jis sakė: „Norint apginti mūsų miestus, reikia nuolatinės paramos oro gynybos sistemomis“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
