Jau dvejus su puse metų trunkantis karas Ukrainoje išprovokavo rimčiausią konfrontaciją tarp Rusijos ir Vakarų nuo 1962 metų Kubos raketų krizės, laikomos artimiausia branduolinio karo galimybe tarp dviejų supervalstybių, rašo „Reuters“.
Rusijos pareigūnai teigia, kad konfliktas pereina į pavojingiausią etapą iki šiol.
Ruošiasi konfrontacijai su JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kelis mėnesius ragina Kyjivo sąjungininkus leisti šaudyti ilgų nuotolių Vakarų raketomis į Rusijos gilumą, kad būtų apribota Maskvos galimybė rengti atakas.
S. Riabkovas, atsakingas už ginklų kontrolę ir Rusijos santykius su Vašingtonu, pareiškė, kad Maskva neturi iliuzijų dėl santykių, atsižvelgiant į „dvipartinį antirusišką konsensusą“ JAV.
„Turime pasiruošti ilgalaikei konfrontacijai su šia šalimi. Esame tam pasirengę kiekviena prasme“, – cituojamas Rusijos politikas valstybinės naujienų agentūros RIA.
„Siunčiame visus įspėjimo signalus, kad nepamirštų mūsų ryžto“, – pridūrė jis.
Vladimiras Putinas žvangina branduoliniais ginklais: įspėja – šis kartas kitoks
Praėjusį trečiadienį autoritarinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė atnaujintą branduolinę doktriną, pagal kurią būtų leidžiama naudoti branduolinius ginklus prieš nebranduolines valstybes, kai šias remia branduolinės – tai aiški nuoroda į Ukrainą ir jos sąjungininkus Vakaruose. Vis dėlto, tai nėra pirmas kartas, kai Kremlius grasina branduoliniais ginklais. Tad kuo skiriasi šis?
Pastarasis V. Putino grasinimas yra „šiek tiek kitoks“ nei tie, kuriuos girdėjome nuo 2022 m. vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Šįkart grasinimas yra konkretesnis, labiau apibrėžtas. Juo Kremlius bando „perbraižyti raudonąsias linijas“, įsitikinęs Maskvoje dirbantis „SkyNews“ korespondentas Ivoras Bennettas.
Visa tai siejama su Rusijos branduoline doktrina – dokumentu, kuris apibrėžia, kada ir kaip Maskva gali panaudoti savo branduolinius ginklus.
I. Bennettas pabrėžia: „Dabar Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus tik tuo atveju, jei kyla grėsmė valstybės egzistavimui. Tačiau vakar V. Putinas pareiškė norįs atnaujinti šią doktriną, kad Rusija galėtų atsakyti branduoliniais smūgiais į bet kurios valstybės, naudojančios įprastinę ginkluotę, pavyzdžiui, raketas, dronus ar lėktuvus, ataką.“
Ar branduoliniai grasinimai prarado savo poveikį?
Šis klausimas ypač svarbus, nes Ukraina ginkluojasi vakarietiškais ginklais, atakuoja objektus Rusijos teritorijoje, kariauja pasienio miestuose, pavyzdžiui, Kurske.
Todėl Kremlius bet kokį nebranduolinės valstybės išpuolį, kurį remia branduolinė valstybė, laikytų bendru išpuoliu – iš esmės tai įspėjimas, skirtas Ukrainos sąjungininkams.
Pakartojo branduolinius grasinimus
V. Putino grasinimus Kremliaus pareigūnai pakartojo dar kartą, sakydami, kad Vakarai tai turėtų priimti kaip „signalą“.
„Tai turi būti laikoma specifiniu signalu. Signalu, kuris įspėja šias šalis apie pasekmes, jei jos dalyvaus puolime prieš mūsų šalį įvairiomis, nebūtinai branduolinėmis, priemonėmis“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pažymėtina, kad iki šiol ankstesni grasinimai atsakyti į provokacijas ar atakas „nebuvo įgyvendinti“.
„Raketų, tankų ir naikintuvų tiekimas Ukrainai nesulaukė jokių pasekmių. Buvo daug grasinimų branduoliniu Armagedonu, ir galbūt dabar abi pusės jaučia, kad „tokios kalbos prarado savo poveikį“, – atkreipia dėmesį I. Bennetas.
Rusijos grasinimas nuskambėjo tuo metu, kai daugelis pasaulio lyderių susirinko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją,
