Savo metinėje ataskaitoje apie ginklavimosi, nusiginklavimo ir tarptautinio saugumo padėtį SIPRI pabrėžė, kad nors pernai branduolinių kovinių galvučių skaičius pasaulyje ir toliau mažėjo dėl JAV ir Rusijos išmontuojamų pasenusių galvučių, bendras išmontavimo tempas vis labiau lėtėja.
SIPRI teigimu, kadangi branduolinės valstybės vykdo modernizacijos programas, naujų galvučių patekimo į pasaulines atsargas tempai netrukus gali viršyti išmontavimo tempus, rašoma „Euronews“.
„Nuo Šaltojo karo pabaigos trukusi pasaulinio branduolinių ginklų skaičiaus mažėjimo era baigiasi“, – teigė Hansas Kristensenas, SIPRI masinio naikinimo ginklų programos vyresnysis mokslo bendradarbis.
„Vietoje to matome aiškią tendenciją didinti branduolinius arsenalus, griežtinti branduolinę retoriką ir atsisakyti ginklų kontrolės susitarimų“, – pridūrė jis.
Beveik 10 tūkst. branduolinių galvučių gali būti panaudotos
Bendras branduolinių galvučių skaičius pasaulyje siekia daugiau kaip 12,2 tūkst., iš kurių 9614 gali būti panaudotos.
Šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. dislokuotų galvučių – beveik visos priklausančios JAV ir Rusijai – laikomos aukštos operatyvinės parengties balistinėse raketose.
Praėjusiais metais abi šalys susidūrė su modernizacijos programų įgyvendinimo sunkumais, tačiau SIPRI prognozuoja, kad artimiausiais metais jų branduolinių ginklų dislokavimas didės.
Branduolinis arsenalas sparčiausiai auga Kinijoje
Kinijos branduolinis arsenalas, šiuo metu siekiantis bent 600 kovinių galvučių, auga sparčiausiai pasaulyje – nuo 2023 m. kasmet padidėja maždaug 100 naujų galvučių.
SIPRI skaičiuoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos Kinija galėtų turėti tiek pat tarpžemyninių balistinių raketų (ICBM), kiek Rusija ar JAV.
Institutas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2024 m. atsinaujino diskusijos dėl branduolinių ginklų dalijimosi susitarimų, kurie, jo teigimu, kelia rimtą riziką.
Tai apima Rusijos ir Baltarusijos pareiškimus apie tariamą branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje, Europos NATO sąjungininkų pasiryžimą dislokuoti JAV branduolinius ginklus savo teritorijoje bei Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimus apie galimą „europinį matmenį“ Prancūzijos atgrasymo strategijoje.
„Branduoliniai ginklai negarantuoja saugumo“
„Svarbu prisiminti, kad branduoliniai ginklai negarantuoja saugumo“, – sakė Mattas Korda, SIPRI masinio naikinimo ginklų programos vyresnysis mokslo darbuotojas.
Ir tęsė: „Kaip parodė neseniai Indijoje ir Pakistane kilę karo veiksmai, branduoliniai ginklai neapsaugo nuo konfliktų. Jie taip pat kelia didelę eskalacijos ir katastrofiškų klaidų riziką, ypač kai gausu dezinformacijos, ir galiausiai gali sumažinti, o ne padidinti gyventojų saugumą.“
Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad 2024 m. pasaulinės karinės išlaidos auga dešimtus metus iš eilės ir pasiekė 2,7 trilijono JAV dolerių (2,3 trilijono eurų). Tam didelę įtaką turėjo Rusijos tęsiama plataus masto invazija į Ukrainą.
Nepaisant to, Vašingtonas išliko didžiausia karinių išlaidų šalis pasaulyje – 2024 m. valstybės išlaidos siekė 997 mlrd. JAV dolerių (861 mlrd. eurų).
Europos bendros karinės išlaidos padidėjo 17 proc., o visos šalys, išskyrus Maltą, padidino savo išlaidas.
Tik penkios šalys – JAV, Prancūzija, Rusija, Kinija ir Vokietija – sudaro 71 proc. viso pasaulinio ginklų eksporto, o JAV dalis padidėjo nuo 35 proc. dešimtmečio pradžioje iki 43 proc.
Ukraina, Indija, Kataras, Saudo Arabija ir Pakistanas kartu sudaro 35 proc. viso ginklų importo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
